Spartūs informacijos infrastruktūros pokyčiai paskatino nubrėžti naujas kryptis bibliotekų organizavimo veiklose. Siekiama į naują lygmenį pakelti mokslinius bibliotekininkystės tyrimus, bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimą ir profesionalių bibliotekininkų rengimo studijas. Šiuo tikslu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas, bendradarbiaudamas su VU biblioteka, įsteigė Bibliotekų ir informacijos organizavimo tyrimų centrą.

Bendradarbiavimas įtvirtintas bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės ir fakulteto dekano prof. Andriaus Vaišnio pasirašytame Partnerystės susitarime. Pasirašymo ceremonijoje, vykusioje VU bibliotekoje kovo 5 d., dalyvavo Vilniuje reziduojančių bibliotekų vadovai ir Kultūros ministerijos atstovai.

Naujasis centras, kuriam vadovaus doc. dr. Regina Varnienė-Janssen, vykdys mokslinius tyrimus bibliotekoms aktualiais klausimais: tai naujų koncepcinių modelių metaduomenims taikymas, siekiant bibliotekų skaitmeninį turinį suderinti su semantinio žiniatinklio reikalavimais, informacijos tvarkymo pokyčiai informacinėse sistemose, remiantis didelės apimties duomenų analize, mokslinių talpyklų integravimas su kitomis informacinėmis infrastruktūromis. Taip pat centro darbuotojai tyrinės informacijos vartotojų informacinę elgseną ir jos sąveiką su kintančiomis informacinėmis technologijomis.

Numatoma, kad atliktų tyrimų pagrindu bus galima kurti kvalifikacijos kėlimo tęstinę sistemą, siekiant nuolatinio finansavimo. VU bibliotekos ir naujojo centro pajėgomis planuojama spręsti klausimus, kuriems pastaraisiais metais nebuvo skiriama pakankamai dėmesio – tai bibliotekininkų kompetencijų išgryninimas, bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo sistemos (atestacijos) sukūrimas, nebaigusiųjų bibliotekininkystės perkvalifikavimas, mokyklų bibliotekininkų kompetencijų apibrėžimas.

Tokių mokslinių tyrimų būtinumą lemia kintanti vartotojų informacinė elgsena, internetinės paieškos sistemos, duomenų komercializacija, dirbtinis intelektas ir kiti veiksniai. Bibliotekoms kyla iššūkis formuoti naujus informacijos specialistų vaidmenis. Nors, I. Krivienės teigimu, dėl ekonominių ir socialinių pokyčių šios tradicinės studijos prarado populiarumą tarp studentų, tačiau profesionalių bibliotekininkų poreikis išliko. Nutrūkus sistemingam šių specialistų rengimui, bibliotekoms vis sudėtingiau rasti kvalifikuotų specialistų ir integruoti juos į darbą bibliotekoje.

Kvalifikacijos tobulinimo sistema leistų bibliotekoms ir toliau išlikti reikšmingais kultūros, mokslo ir kūrybinių industrijų centrais. Prof. A. Vaišnio teigimu, pirmi svarbūs žingsniai šioje srityje jau atlikti – Komunikacijos fakultetas nuo šių metų rugsėjo pradės įgyvendinti papildytą studijų programą „Žinių ir inovacijų vadyba“, pagal kurią ugdomos kompetencijos ir dėstomi dalykai bus orientuoti į nūdienos pažangių informacijos įstaigų veiklos principus.

Žinių ir inovacijų vadybos programa papildyta siekiais ugdyti gebėjimą suvokti istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo ir sklaidos svarbą, jos komunikaciją ir efektyviai organizuoti šių institucijų veiklas. Tarp svarbiausių programoje akcentuojamų gebėjimų yra ir skaitmeninės informacijos valdymo tyrimų vykdymas. Reikšminga vieta programoje skirta gebėjimų formavimui, siekiant atpažinti informacinės elgsenos ypatumus įvairiose kultūros ir mokslo bei kitų sektorių institucijose ir vykdyti vartotojų informacinių poreikių, informacinės etikos, informacinio raštingumo tyrimus.