• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Koncerte „More Palatino“ – šmaikščios variacijos ir polichorinė muzika

Kultūros centras | 2017-04-26 09:38 | Komentarų: 0
Laisvalaikis

Šeštadienį, balandžio 29 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mėgėjus dr. Vidas Pinkevičius kviečia į koncertą „More Palatino“. Šis koncertas yra XIX ciklo „7 vargonų muzikos šimtmečiai“ dalis.

Vargonininkas pristatys ne tik gerai žinomas didžiųjų meistrų kompozicijas, bet ir retai atliekamus vargonų lobyno perlus, sukurtus nuo pat didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų iki šių dienų.

Koncerte skambės J. S. Bacho „Christ ist erstanden“, BWV 627, „Adesto“ iš Robertsbridžo vargonų knygos (XIV a.), J. Ockeghemo Kyrie iš „Requiem“ intabuliacija vargonams (XV a.), J. P. Sweelincko variacijos „More Palatino“ (XVI a.), H. Scheidemanno Praeambulum in G (XVII a.), J. L. Krebso „Jesu, meine Zuversicht“ (XVIII a.), L. J. A. Lefebure-Wely Offertoire „Grand Chorus“ (XIX a.), F. Petterso Aria (XX a.) ir improvizacijos.

Anot dr. Vido Pinkevičiaus, iš šių kūrinių jam labiausiai patinka groti didžiojo meistro iš Amsterdamo Jano Pieterszoono Sweelincko keturias variacijas „More Palatino“.

„Nesvarbu, ar gročiau jį pavargęs, ar liūdnas, „More Palatino“ man visada pakelia nuotaiką. Ciklas prasideda nuo variacijos Nr. 1, kurioje jau iš karto užkoduotas nepaprastai šmaikštus charakteris. Atrodo, kad J. P. Sweelinckas tarsi laiko mašina mane nukelia į XVII a. didikų rūmų pokylį. Tikiu, kad ir mano klausytojams nuo šių variacijų užvirs kraujas ir norėsis šokti“, – žadėjo vargonininkas.

V. Pinkevičiui sudėtingiausias yra Šiaurės Vokietijos baroko meistro Heinricho Scheidemanno, kuris buvo J. P. Sweelincko mokinys, Praeambulum in G.

„Jame dominuoja polichorinė faktūra, kurios kompozitorius pasisėmė iš Venecijos tradicijos. Tai ne šiaip sau preliudas. Klausytojams atrodys, kad dainuoja trijose skirtingose bažnyčios vietose sustatyti chorai“, – mintimis dalijosi menininkas.

Šis renginys yra ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai – VU Kultūros centras  – siekia supažindinti klausytojus su didžiausiais Lietuvos vargonais, dar vadinamais muzikos instrumentų karaliumi, turinčiais daugiau kaip 2000 metų istoriją, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes, siūlo pasižiūrėti nemokamą videoekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt.

Dr. Vidas Pinkevičius yra aktyvus vargoninės improvizacijos ir vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą per įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus. V. Pinkevičius baigė bakalauro ir magistrantūros studijas Lietuvos muzikos akademijoje. Jis taip pat studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P. Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV) pas prof. Q. Faulkner ir G. Ritchie, įgijo muzikos menų daktaro laipsnį ir apsigynė disertaciją apie improvizaciją Bacho stiliumi. V. Pinkevičius – Vilniaus universiteto vargonininkas, kartu su žmona dr. Aušra Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai „Unda Maris“ ir dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Bilietai parduodami www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/klasika/more-palatino-214078/.

 

 

 

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: „Unda Maris“Aušra Motūzaitė-PinkevičienėvargonaiVidas PinkevičiusVilniaus universitetasVU Šv. Jonų bažnyčia

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universitetas ir toliau lyderiauja dalykiniame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge

    2025-12-03 - Komentarų: 0
  • Tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla 2025“ VU ir partnerių komanda užėmė pirmąją vietą

    2025-12-02 - Komentarų: 0
  • VU mokslininkai prisidės prie pažangių sprendimų kovai su kontrabandiniais balionais kūrimo

    2025-12-01 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt