• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

VU mokslininkai su užsienio kolegomis aprašė dvi skirtingas sroves, toje pačioje sistemoje tekančias be nuostolių

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas | 2017-05-08 11:16 | Komentarų: 0
Mokslas
  • Dalelių srovė (iliustruota kintančia spalva) ir sukinių srovė (parodyta rodyklėlėmis) gali tekėti be nuostolių toje pačioje sistemoje, šiuo atveju, žiedo formos šaltųjų atomų debesėlyje.

Kasdien naudojamės įvairiais informacijos perdavimo ir apdorojimo prietaisais, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais. Šių prietaisų viduje informacija koduojama elektros srove, kuriai tekant neišvengiamai švaistoma energija, išsiskirianti šilumos pavidalu. Norėdami įveikti šią problemą, mokslininkai tyrinėja įvairias egzotiškas sistemas, kuriose nuostolių galima išvengti tekant vadinamosioms supersrovėms.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto bei Nyderlandų Utrechto ir Eindhoveno universitetų fizikai teoretikai ką tik pasirodžiusiame „Physical Review A“ žurnalo straipsnyje aprašo būdą, kaip žiedo formos atomų debesėlyje sugeneruoti dvi visiškai skirtingas energijos neprarandančias, tad ir niekada nenustojančias tekėti supersroves. Nors literatūroje anksčiau aprašytos įvairių tipų supersrovės, praktiškas metodas sužadinti ir stebėti dvi skirtingas supersroves toje pačioje sistemoje pasiūlytas pirmą kartą.

Viena iš šių srovių tekėdama perneša daleles (šiuo atveju atomus), o kita – magnetizacijos kryptį (vadinamąjį sukinį). Panašios dalelių supersrovės teka, pavyzdžiui, superlaidininkuose, kuriančiuose magnetinį lauką dalelių greitintuvuose. Sukinių supersrovės šiuo metu aktyviai tyrinėjamos naujai atgimusios spintronikos darbuose. Ankstesniais tyrimais pademonstruota, kad atskirai abiejų šių tipų supersroves galima panaudoti informacijai perduoti.

Prieš galvojant apie praktinį taikymą, reikia teorinį modelį patikrinti eksperimentiškai, tad straipsnyje daug dėmesio skiriama dabartinių eksperimentinių galimybių apžvalgai. Skaičiavimai rodo, kad lengviausia įsitikinti, ar teorija teisinga, tiriant sistemoje esančias metastabilias būsenas.

Paprastas metastabilios būsenos pavyzdys – ant šono pastatyta moneta. Nors ji turi dvi stabilias būsenas (skaičius ir herbas), bet pastatyta ant šono gali nenugriūti ilgą laiką. Panašių, bet gerokai sudėtingesnių būsenų tyrėjams pavyko atrasti ir šiame modelyje. Jei atomų debesėlyje iš tiesų teka kelios supersrovės vienu metu, dėl jų sąveikos pavyks aptikti anksčiau nematytų metastabilių būsenų.

Straipsnyje aprašyti rezultatai atveria kelią tolesniam sukinių bei dalelių pernašos tyrimui įvairiose sistemose. Ateityje tikimasi įvertinti, kokią įtaką šioms supersrovėms daro sąveikos tarp dalelių, temperatūra ir sistemos forma.

Tyrimai finansuoti pagal Europos Sąjungos Marie Sklodowska-Curie projektą SPINSOCS.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: atomaielektros srovėNyderlandaisupersrovėTeorinės fizikos ir astronomijos institutas

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universitete lankėsi Nyderlandų premjeras Markas Rutte

    2024-04-02 - Komentarų: 0
  • VU Molėtų astronomijos observatorijoje – tarptautinė astrofizikos mokykla

    2019-07-01 - Komentarų: 0
  • VU mokslininkė tapo Tarptautinės astronomų sąjungos Lokaliosios Visatos komisijos viceprezidente

    2018-09-10 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt