Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos studijos Vilniaus universiteto (VU) alumnui Arūnui Stroliai tapo tramplinu į tolesnę karjerą. „Barclays“ banko operacijų centre dirbantis vyras sako, kad VU Fizikos fakultetas visuomet garsėjo kaip kūrybingų, gabių ir įdomių žmonių susibūrimo vieta. Su A. Strolia susitikome pasikalbėti ne tik apie studijas.

Kaip rinkotės darbą po studijų? Ar taip įsivaizdavote darbą, kurį šiuo metu dirbate?

Nors visada buvau linkęs į technologijas, tiksliuosius mokslus, tačiau neblogai sekėsi ir humanitariniai dalykai: anglų kalba, istorija. Nuo mažumės norėjau studijuoti Vilniuje, polinkis į technologijas nugalėjo ir VU Fizikos fakulteto telekomunikacijų fizikos ir elektronikos specialybė pasirodė tinkamiausia. Studijuodamas paskutiniame kurse pradėjau dalyvauti darbo pokalbiuose. Kadangi tikslių darbui reikalingų žinių neužteko, pasirinkau praktiką vienoje Lietuvos telekomunikacijų įmonėje. Pradėjau dirbti su kompiuteriniais tinklais, juos administruoti, kurti ir diegti. Šiuolaikinės telekomunikacijų sistemos neatsiejamos nuo vienokia ar kitokia medija sklindančių skaitmeninių signalų, jungiančių vartotojus ar serverius, automatines sistemas. Tokios profesijos ir tikėjausi, esu patenkintas ir galiu sakyti, kad dirbu pagal specialybę.

Ką Jums suteikė studijos VU, kaip vertinate jų poveikį asmenybės ar profesinės veiklos raidai?

Fizikos fakultetas universiteto bendruomenėje gerai žinomas kaip kūrybingų, gabių ir įdomių žmonių susibūrimo vieta. Stojamieji balai čia tikrai aukšti, susirenka stiprūs studentai, tad mokslo lygis silpnesniems sunkiai įkandamas. Tokioje terpėje tarp gabių ir kūrybingų žmonių plėtojasi daug gerų idėjų, iniciatyvų. Man labai pasisekė, kad mano studijų kursas buvo ne tik talentingas, bet ir draugiškas. Iki šiol palaikau šiltus santykius su daugeliu studijų draugų.

Kokių įgūdžių ar kompetencijų turi suteikti šiuolaikinis universitetas ir kokių įgūdžių reikalauja Jūsų profesija?

Šiuolaikinis gyvenimo, ypač technologijų vystymosi tempas – milžiniškas. Konkuruojame su visu pasauliu, turime pasitempti ir būti geresni nei ilgas tradicijas ir finansavimą turinčios šalys, todėl universiteto vaidmuo – didžiulis. Manau, reikėtų atskirti dvi strategines universiteto kryptis – mokslinių rezultatų siekimą ir orientavimąsi į darbo rinkos poreikius, tendencijas.

Nors fundamentinės žinios labai svarbios, šiuolaikinį universitetą įsivaizduoju su nuolat besikeičiančiais studijų dalykais, orientuotais į naujausias tendencijas, artimąją perspektyvą. Dėstytojo specialybė turi būti prestižinė, dėstyti turėtų gabiausi ir talentingiausi šalies žmonės.

Mano profesija – kompiuterinių tinklų administravimas reikalauja gilių bei plačių informacinių technologijų žinių, loginio mąstymo, greito orientavimosi situacijoje. Turiu nuolat gilinti žinias, adaptuotis su technologijų pokyčiais. Pabandykite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei didelėje finansinėje organizacijoje dingtų interneto arba vidinio tinklo ryšys! Šiuo metu ryšys yra toks pat reikalingas kaip, tarkim, elektra. Šiuolaikinės finansinės organizacijos yra, galima sakyti, IT organizacijos, dingus ryšiui, jos tiesiog nebegali vykdyti veiklos. Todėl turime kurti sistemas, kad išvengtume tokių gedimų. Atsitikus nelaimei privalome pasitelkti visas žinias, kad problemą kuo greičiau išspręstume.

Ką patartumėte būsimiems studentams renkantis studijas?

Reikėtų rinktis arčiau širdies esančią specialybę ir nesivadovauti vien prestižo kriterijais. Gyvename globalizacijos laikais, tad pasistenkite žvelgti ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulines tendencijas: ar jūsų specialybė gebės konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Mes, lietuviai, esame darbštūs, užsispyrę, talentingi, turim tą alkanumo jausmą, motyvaciją, kuri leidžia dirbti, kurti daugiau ir geriau nei sotesnėse Vakarų visuomenėse. Nebijokite rinktis sudėtingus tiksliuosius mokslus, jie gali tapti mūsų ir jūsų pranašumu pasaulyje!

Koks, Jūsų nuomone, studentų vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę?

Priminsiu plačiai vartojamą frazę: jaunimas – mūsų ateitis. Matau, kaip Vilniuje keičiasi situacija, žmonės tampa sąmoningesni, bendravimo kultūra gerėja. Visa tai sieju su besikeičiančia karta, viešai rodomais gerais pavyzdžiais ir „pradėk nuo savęs“ požiūriu.

Linkiu studentams būti drąsiems, netylėti ir kelti į viešumą neteisybę, kompetencijos stoką, kokybės trūkumą ar korupciją. Taip pat būti smalsiems ir aktyviems. Galiausiai palinkėsiu darbštumo – nėra nieko lengvai pasiekiamo ar prieinamo. Visi sėkmės pasiekę žmonės, nepaisant talento, dirba daug ir sunkiai. Ateitis – jūsų rankose!

Ar pats jaučiatės kuriantis Lietuvą kasdien? Kodėl?

Kiekvienas iš mūsų kuria ar griauna Lietuvą kasdien. Norėčiau tikėti, kad kuriu labiau, nei griaunu (šypteli). Manau, kad mano indėlis yra nuolatinis bendradarbiavimas su universitetais – su kolegomis vedame seminarus apie kompiuterinius tinklus. Siekiame užauginti specialistus, motyvuoti studentus. Vadovaudamas tinklų operacijų Lietuvos padaliniui „Barclays“ banke siekiu, kad Lietuvos vardas globalioje organizacijoje skambėtų su pagarba. Taip, vis dar esame pigesni nei kolegos Vakarų Europoje arba JAV, tačiau savo darbo kokybe, žiniomis, motyvacija dažnai juos pralenkiame. Tikiu, kad gera reputacija turi grandininę reakciją.

Galiausiai turime suprasti, kad Lietuva – ne tik lietuviai. Tai mūsų šalyje gyvenantys lenkai, rusai, ukrainiečiai, kitos tautos. Visos jos prisideda prie Lietuvos gerovės ir ateities, visus turime vienodai gerbti, skatinti, palaikyti. Tai stengiuosi demonstruoti savo pavyzdžiu.