„Prada“, „Ikea“, „Samsung“, BMW, „Walmart“, „Oracle“. Visus šiuos žinomus prekės ženklus sieja vienas bendras vardiklis – šeimos verslas. Japonijoje tokie giminystės saitais susietų žmonių valdomi verslai sudaro daugiau kaip 90 proc. visų įmonių, Europoje – apie 70–80 proc., o Lietuvoje, paskutiniais „European Family Business“ duomenimis, tokių verslų dalis siekia 38 proc.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) vadovės dr. Birutės Miškienienės teigimu, toks verslas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, tačiau jam plėtoti lietuviams vis dar trūksta patirties ir žinių.
„Šeimos verslai labai dažnai tapatinami su smulkiomis įmonėmis, todėl apie jų specifiką kalbama retai. Be to, bendraudami su šeimos verslų atstovais, dažnai pastebime, kad ir jie patys nelabai suvokia ir vertina savo verslo svarbą ir poveikį ekonomikai. Tuo tarpu būtent šeimos verslai sukuria labai didelę dalį šalies BVP. Smulkūs verslai – tai sukurtos darbo vietos ir nauda tiek regiono, tiek valstybės ekonomikai“, – pasakoja dr. B. Miškinienė.
Jos teigimu, kuriant šeimos verslą, vien geros idėjos neužtenka. Siekiant pasidalyti tokio verslo kūrimo bei valdymo patirtimi, supažindinti su ekonominiais, teisiniais, finansiniais, vadybiniais instrumentais ir išplėsti pažinčių ratą jau antrą kartą organizuojama konferencija „Versli šeima“, kuri šiemet keliasi į Birštoną.
„Organizuodami šią konferenciją siekiame visiems, besidomintiems šeimos verslo pradžia, suteikti naudingų teisinių, mokestinių ir verslumo žinių, pristatyti sėkmingas šeimos verslų istorijas ir taip paskatinti lietuvius pradėti verslą. Šiemet konferenciją organizuojame Birštone, nes norime, kad į diskusiją įsitrauktų ir regionų gyventojai, kurie dažnai turi mažiau galimybių, o kartais – ir drąsos imtis verslo ir jo plėtojimo“, – teigia Verslo mokyklos vadovė.
Vienas iš konferencijos pranešėjų – Audrius Zabotka, bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius, konferencijoje aptarsiantis verslo finansavimo alternatyvas, teigia, kad Lietuvos verslas turi nemažai pasirinkimo galimybių.
„Tiek kuriant, tiek plečiant verslą galima prašyti įvairių dotacijų, bandyti gauti paskolą iš kredito įstaigų, ieškoti verslo angelų ar rizikos kapitalo investuotojų. Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo paties verslo. Pavyzdžiui, inovatyvioms, novatoriškoms įmonėms, pasižyminčioms didelio augimo ir plėtros galimybėmis, kaip alternatyvus finansavimo šaltinis gali būti naudojamos rizikos ir privataus kapitalo investicijos“, – pasakojo A. Zabotka.
Konferencijoje taip pat dalyvausiantis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs ekonominę, politinę, demografinę ir technologinę aplinką, jos kuriamus iššūkius ir galimybes. Saulius Bakas, „Deloitte Lietuva“ vadovaujantysis partneris, papasakos apie korporatyvinius šeimos verslo valdymo aspektus.
Tarp kitų konferencijos temų – verslo pradžia ir motinystė, hobio pavertimas šeimos verslu, rekomendacijų rinkodara ir rinkodara skirtingose kultūrose, riba tarp verslo ir šeimos biudžeto, mitų apie šeimos verslo finansavimą ir skatinimą griovimas, mokesčių lengvatos, teisinės „išėjimo iš verslo“ strategijos.
Be minėtų pranešėjų, konferencijos dalyvių taip pat laukia diskusija su šeimos verslo atstovais, kurios metu jie dalysis vertinga tokio verslo kūrimo patirtimi – verslo srities paieška, finansų planavimu.
Gegužės 26 d. Birštone vyksiančioje konferencijoje „Versli šeima 2017“ kviečiami dalyvauti šeimos verslo įmonių savininkai, jų šeimų nariai, būsimi šeimos verslų kūrėjai ir visi, besidomintys šeimos verslo kūrimu.
Daugiau informacijos apie konferenciją: https://www.vm.vu.lt/versli-seima-2017
Komentarų: 1
2017-10-25 11:45
paskolosMes kurėme verslą, tai taip pat pasinaudojom verslo paskola ir iki šiol viską sėkmingai atidavinėjame. Vargu ar be paskolos būtume iš viso kažką bandę daryti.