2013 m. įstojusi mokytis norvegų kalbos į VU Skandinavistikos centrą, Julija Grigonytė suprato, kad jai to negana. Visą gyvenimą gyvendama Vilniuje, nuolatos girdėdama lenkų kalbą mergina susižavėjo jos skambesiu ir nusprendė – išmoksiu. Antrame kurse pasirinkusi gretutines lenkų filologijos studijas Julija teigia tai priėmusi kaip iššūkį sau.

Studentė neskaičiuoja, kiek kalbų moka, nes į jas žvelgia ne iš praktinio požiūrio taško. „Svarbiausias man yra noras nuolatos lavinti, vartoti tą kalbą, bendrauti su gimtakalbiais ir juos visiškai suprasti“, – teigia Julija.

Stodama į universitetą pasirinkai studijuoti skandinavistiką, tačiau galiausiai nusprendei pradėti gretutines lenkų filologijos studijas – kodėl?

Ši kalba mane visada labai domino, nuolatos girdėdavau ją mieste ir pasidarė labai smalsu. Sakyčiau, tai tapo savotišku iššūkiu sau – pasižiūrėti, ar iš tikrųjų pavyks išmokti patinkančią kalbą.

Labai sunku paaiškinti, kodėl mane traukė lenkų kalba. Visos kalbos yra įdomios ir būtų buvę galima pasirinkti bet kurią kitą, tačiau dar iš mokyklos laikų man labai patiko lenkų autorių literatūra, nors skaičiau ją verstą į lietuvių kalbą. Be to, man tiesiog patiko, kaip lenkų kalba skamba, kai girdėdavau ja kalbant žmones Vilniuje.

Galėjau pasirinkti kitą gretutinių studijų programą arba nesirinkti nieko, tačiau manau, kad bet kokios kalbos mokėjimas yra savotiškas pranašumas, nes atsiranda galimybė bendrauti su gimtakalbiais, suprasti jų mentalitetą, kultūros ypatybes.

Ar rinkdamasi lenkų kalbos ir kultūros studijas mąstei apie ateitį, karjeros perspektyvas? Ar tave labiau žavėjo pats studijų objektas?

Tuo metu apie karjeros perspektyvas visiškai nemąsčiau, kadangi visada darau pirmiausia tai, kas patinka, visada studijuoju tai, kas patinka. Manau, kad kai žmogus užsiima tuo, kas jį įkvepia, galimybės pačios atsiranda. Viskas vyksta iš asmeninio noro kažką veikti ir tada nekyla klausimų „Ar aš galėsiu tai pritaikyti?“. Kai yra noras, galima ir pasiekti tikslą, išmokti kalbą ir ją pritaikyti.

Kiek kalbų šiuo metu moki?

Sunku pasakyti. Kalba yra įrankis, sakykime taip. Mokėdama lietuvių, anglų, rusų, lenkų, norvegų kalbas galiu suprasti kitas slavų kalbas ir daugumą skandinavų kalbų. Nemanau, kad yra prasmės skaičiuoti kalbas. Prasmingiau galvoti apie galimybes, kurios atsiveria: kalbėjimasis su žmonėmis, kurie galbūt kitaip mąsto, turi kitą mentalitetą, bendrauti jų kalba. Sakyčiau, kad tai yra savotiškas pagarbos ženklas kitam žmogui – kalbėti būtent jo gimtąja kalba. Tada atsiranda ir kitas įdomus aspektas – tas žmogus pats susidomi, jam kyla noras išmokti mūsų gimtąją kalbą.

Ar manai, kad įvairių kalbų išmanymas pravers profesiniame kelyje?

Visų tų kalbų mokėjimas yra svarbus visų pirma man pačiai. O dėl galimybių… lenkų kalbos mokėjimas, žinoma, yra tikrai reikalingas Lietuvoje: gana plačios galimybės darbinantis ir verslo sektoriuje, ir turizmo srityje. Bent jau mano patirtis rodo, kad šios kalbos mokėjimas tikrai suteikia pranašumą ieškant darbo, atsiranda gerokai daugiau variantų – gali rinktis dirbti tai, kas patinka, ir taikyti užsienio kalbos žinias.

Lietuvos ir Lenkijos istorija, kultūra, literatūra, žinoma, turi daug bendrų sąlyčio taškų. Kodėl mums, lietuviams, šiandien svarbu studijuoti lenkų kalbą ir kultūrą?

Mes dažnai prarandame norą mokytis tai, ką, atrodo, jau žinome. Manome, kad Lenkija yra visiškai šalia, ir mums dažnai atrodo, kad mes labai daug apie ją jau išmanome. Tačiau kai pradedi mokytis kalbos, sužinai vis daugiau ir nuomonė keičiasi, taip pat nyksta visi apie šalį susidaryti stereotipai.

Vis dėlto lenkų kultūra skiriasi nuo mūsų ir yra savaip įdomi, taigi tikrai labai džiaugiuosi, kad pasirinkau lenkų kalbos studijas. Ir džiaugiuosi, kad galėjau mokytis iš tikrai puikių dėstytojų, kurie ir palaiko, ir įkvepia, ir visada studijų metu galima ateiti pas juos, jie padeda susiderinti tvarkaraštį, padeda, jeigu kyla kokių problemų, yra labai draugiški ir palaikantys.

Kaip manai, ar lietuvaičiai nedrąsiai žvelgia į lenkų filologijos studijas? Galbūt ir dėl kalbos barjero – juk didžiausia dalis čia stojančiųjų jau labai gerai moka lenkų kalbą?

Na, gretutinių studijų pradžioje lenkų kalbos pagrindų mokiausi drauge su Istorijos fakulteto studentais, kadangi jiems lenkų kalbos išmanymas taip pat reikalingas, sudaroma galimybė mokytis kalbos nuo nulio, susipažinti su pradmenimis. Savo lenkų filologijos kurse buvau vienintelė, kuriai teko mokytis kalbą nuo pagrindų. Tačiau vėliau jau turėjau galimybę mokytis drauge su gimtakalbiais ir tai tik padidino norą gerai išmokti lenkų kalbą, nes kai visi aplink ja jau kalba – norisi bendrauti ir man, norisi mokėti daugiau, išreikšti savo mintis. Ir tai labai padeda, pasidaro lengviau mokytis.

Koks, tavo manymu, yra didžiausias iššūkis jaunam žmogui, pradedančiam studijuoti universitete?

Visų pirma sunkiausia pasirinkti, kur stoti. Jau šitas žingsnis gali būti labai nelengvas. Nes šiais laikais studijų pasirinkimas didelis ir pasidaro lengva pasiklysti, galvoti labiau apie studijų madingumą, o vertėtų klausytis savęs ir rinktis tai, kas tikrai patinka.

Kaip pati sprendei šią dilemą?

Skandinavistikos studijos buvo mano svajonė, nes nuo seniai patiko skandinaviška kultūra ir norėjau ją pažinti geriau, išmokti kalbą. O jau įstojus į skandinavistiką atsirado galimybė mokytis ir kitų kalbų: manau, kad tai yra galimybė, kurios nereikėtų praleisti niekam.