Prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ pasirodė straipsnis, kuriame, atliekant spektrinę augalų lapų fosilijų analizę, išsiaiškinti giminingumo ryšiai tarp skirtingų, galimai jau išnykusių augalų rūšių, kurios gyvavo dar dinozaurų laikų miškuose.

Viena iš šio straipsnio bendraautorių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto lektorė dr. Milda Pučetaitė. Publikacijoje „Molecular signatures of fossil leaves provide unexpected new evidence for extinct plant relationships‘“ atskleista, kad augalų lapų fosilijose yra išlikę organiniai cheminiai junginiai, kurie, analizuojant juos infraraudonosios šviesos sugerties spektrometrijos metodu, suteikia vertingos informacijos apie prieš milijonus metų gyvavusių augalų giminingumo ryšius.

Įprastai tokiems ryšiams tarp augalų nustatyti mokslininkai naudoja genetinius tyrimus, tačiau su fosilijomis to padaryti neįmanoma, kadangi jų DNR greitai suyra. „Siekiant išsiaiškinti, ar fosilizuotų lapų (kai kurių iš jų amžius viršija 200 milijonų metų) epidermio sluoksnyje gali būti išlikusių organinių junginių, kurie suteiktų objektyvios informacijos apie augalų giminingumo ryšius, mes registravome jų infraraudonosios šviesos sugerties spektrus. Šie – tarsi cheminių medžiagų „pirštų antspaudai“ – leidžia tiksliai identifikuoti cheminius darinius, įvairius organinius junginius ir jų struktūrą“, – pasakojo dr. M. Pučetaitė.

Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros mokslininkę į tyrimą įtraukė prof. Per Uvdal, M. Pučetaitės daktaro disertacijos konsultantas Lundo universitete (Švedija). „Ten, svečiuodamasi sinchrotroninės spinduliuotės laboratorijoje MAX IV, atlikau tiek šiuolaikinių augalų lapų, tiek lapų fosilijų spektrinius matavimus bei duomenų analizę. Ši buvo atliekama pasitelkus multivariacinius statistinius analizės metodus, tokius kaip hierarchinė klasterinė analizė bei principinių komponentų analizė“, – apie atliktą tyrimą kalbėjo mokslininkė.

„Nature“ jau daugybę metų puikuojasi tarp prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų. Tarpdisciplininis leidinys, kurio cituojamumo indeksas šiuo metu viršija 40, veikia nuo 1869 metų. Kiekvieną savaitę leidžiamas žurnalas publikuoja mažiau nei 8 % visų gaunamų straipsnių, o mėnesinį jo skaitytojų internete ratą sudaro maždaug 3 milijonai unikalių vartotojų.