Tarptautinė leidykla „Routledge/Taylor & Francis“ išleido Vilniaus universiteto (VU) mokslininko, Filosofijos fakulteto prodekano prof. Zenono Norkaus knygos „Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ anglišką vertimą.

2009 metais lietuviškai išleista knyga sulaukė ne vienos teigiamos recenzijos (Rimvydas Petrauskas (VU), Lidia Korczak (Krokuvos universitetoas), Jūratė Kiaupienė (VDU), Algimantas Valantiejus (VU)) kuriose buvo pabrėžiama, jog knyga verta ne vien lietuviškai skaitančiųjų dėmesio. Taip pat tuo metu Lvovo universiteto (Ukraina) Baltistikos centre lietuvių kalbą dėstęs Petro Bilynsky savo iniciatyva šią knygą ėmė versti į ukrainiečių kalbą. Tačiau autorius teigia, jog paskutinis postūmis imtis vertimo į anglų kalbą buvo „Imperijų enciklopedijos“ (The Encyclopedia of Empire) leidėjų kvietimas parašyti šiam leidiniui straipsnį apie LDK kaip imperiją, nors LDK istorijos žinovų pasaulyje netrūko.

„Humanitarinių ir socialinių mokslų publikacijos išleidimas angliškai ją padaro prieinamą nepalyginamai platesniam skaitytojų ratui. Tačiau konkrečiai šios knygos atveju jos publikacija anglų kalba svarbi dėl paskutinių metų geopolitinių lūžių Europoje. Be senosios Lietuvos valstybės nebūtų buvę nei Baltarusijos, nei Ukrainos. Sprendžiant rytinių Europos ribų klausimą, LDK istorija tapo aktuali ne vien istorikams, bet ir politikams bei diplomatams. Tuo pačiu metu paaštrėjo ir senas ginčas dėl LDK paveldo“, – pasakojo prof. Z. Norkus.

Autoriaus teigimu, daugėja jaunų baltarusių, kurie nuoširdžiai tiki, kad jie yra tikrieji lietuviai, tuo tarpu mes esame žemaičiai, pavogę jų šalies vardą ir istoriją. „Gali būti, kad po 20–30 metų Europos politiniame žemėlapyje bus dvi šalys panašiais pavadinimais: Lithuania ir Litva“, – svarsto mokslininkas. Pasak jo, rengiantis galimiems geopolitiniams sukrėtimams, kurie vyks keičiantis dabartinei Baltarusijos politinei valdžiai, svarbu turėti lietuvišką požiūrį į LDK istoriją tarptautinei bendruomenei kuo plačiau pristatančių darbų.

„Tokių veikalų yra, bet jie leisti daugiausiai lietuviškų leidyklų, ir todėl užsienio skaitytojo neišvengiamai suvokiami kaip dėstantys siaurą ar šališką lietuvišką nacionalistinį požiūrį. Žinomos tarptautinės leidyklos išleista akademinė knyga gal mažiau rizikuoja susidurti su tokia išankstine nuostata. Aš siekiau į LDK „priklausomybės“ klausimą pažvelgti plačiau, negu galima tradicinėje istoriografijoje, kuriai neįmanoma nebūti nacionaline ir keblu nebūti nacionalistine“, – teigė prof. Z. Norkus.