VU Ekonomikos fakulteto mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Smilga, doc. dr. Antanas Laurinavičius ir doc. dr. Algimantas Laurinavičius 2017 m. moksliniame žurnale „Viešasis administravimas“ publikavo straipsnį „Efektyvios strategijos: modernus teorinis požiūris ir emigracijos problemų sprendimas“.

Straipsnyje siūloma efektyvių strateginių sprendimų koncepcija, šiuolaikinio strateginio valdymo specifikos kontekste interpretuojamos ir adaptuojamos sutarčių teorijos, kurią išplėtojo Nobelio ekonomikos premijos 2016 m. laureatai Oliveris Hartas ir Bengtas Holmstromas, išvados. Be to, vykdoma naujų raidos galimybių paieška ir siūlomi galimi nauji strateginiai efektai valdomoje sistemoje, dėl to minėti sprendimai tampa dar svarbesni praktikoje.

Autoriai teigia, kad savo straipsnyje pabandė ištirti galimas sąsajas tarp prof. O. Harto bei prof. B. Holmstromo gautų rezultatų ir savo tyrimuose suformuotos ir toliau plėtojamos efektyvių strateginių sprendimų (ESS) koncepcijos tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu.

Susipažinus su Švedijos karališkosios mokslų akademijos paskelbtu Nobelio premijos laureatų darbų ir jų rezultatų vertinimu, Ekonomikos fakulteto tyrėjams kilo mintis pabandyti aukštai įvertintas mokslines žinias kūrybiškai integruoti ir kontekstualizuoti.

Prieš tai VU mokslininkai išsiaiškino ir apibendrino atliktų tyrimų kognityvinę (pažinimo) schemą, kuri jos autoriams leido pasiekti efektyvius tarptautinio lygio rezultatus.

VU tyrėjų grupės vadovas prof. habil. dr. E. Smilga teigia, kad kognityvinės schemos atpažinimas O. Harto ir B. Holmstromo darbuose reikalauja iš mokslininkų specialaus pasirengimo. „Čia svarbus kognityvinio meno (kaip kūrybinio proceso formavimo) įsisavinimas. Jis apima ne tik teisingą logikos, dedukcijos ir indukcijos taisyklių panaudojimą mąstymo konstrukcijose, bet ir argumentavimo meną, atvirą ir konstruktyvų bendradarbių tyrėjų dialogą, kurio metu gimsta naujos prasmės, atsiveria naujų žinių horizontai“, – teigia prof. E. Smilga. Jei tyrėjams pavyksta efektyviai pritaikyti kognityvinį meną, gauti rezultatai visuomet nudžiugina.

„Mums pavyko surasti naujas ir visiškai pagrįstas galimybes išplėtoti savo ESS koncepcijos tiek teorinį, tiek praktinį potencialą, plačiau pritaikyti šią koncepciją Lietuvos institucijose, mokslo slėniuose, mokslo ir technologinės plėtros organizacijose“, – apie atliktus tyrimus pasakojo prof. E. Smilga.

Autorių teigimu, praturtinus ESS koncepciją Nobelio premijos laureatų tyrimų rezultatais ir išvadomis (prieš tai juos kūrybiškai adaptavus), išsiplėtė jų siūlomos koncepcijos pritaikymo laukas, išaugo jos konkurencinis potencialas tarp panašaus pobūdžio mokslo tiriamųjų darbų ir jų taikymo praktikoje.

Su angliška šio straipsnio versija susipažinęs prof. O. Hartas išreiškė susidomėjimą išdėstytomis mintimis, ypač straipsnyje analizuojama sąsaja tarp apšvietos laikotarpio J. J. Rousseau idėjų, realios situacijos Lietuvoje ir moderniosios sutarčių teorijos teiginių.

Toks Ekonomikos fakulteto mokslininkų gebėjimas kūrybiškai adaptuoti Nobelio premijos laureatų tyrimų išvadas ir pritaikyti jas Lietuvoje vykdomiems strateginio valdymo efektyvumo didinimo tyrimams rodo, kad fakultete atliekamų tyrimų konkurencingumas yra gana aukštas ir jie žengia koja kojon su moderniausiais tarptautiniais vadybos tyrimais.