Rugsėjo 4–9 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto studentės Kamilė Šanteriova ir Agnė Oseckytė vyko į intensyvius NOHA tinklo (angl. Network on Humanitarian Action) magistrantūros programos mokymus, kuriuos rengė Varšuvos universitetas. Jau septintus metus iš eilės VU studentams kartu su daugiau nei 150 kitų studentų iš viso pasaulio yra suteikiama išskirtinė galimybė iš arčiau susipažinti su humanitarinės veiklos tarpdisciplinine sritimi ir dalyvauti praktiniuose mokymuose, kuriuos veda geriausi savo srities specialistai.

Šių metų tema buvo humanitarinė prieiga (angl. humanitarian access), tad kursų organizatoriai iškėlė tris pagrindinius tikslus: pirma – supažindinti studentus su NOHA programa ir jos vertybėmis; antra – supažindinti su pagrindiniais humanitarinės pagalbos principais ir su problemomis, kurios kyla siekiant suteikti humanitarinę pagalbą, ir trečia – analizuoti problemas ir iššūkius, siekiant gauti humanitarinę prieigą.

Pirmąją kursų dieną studentus pasitiko Varšuvos universiteto prorektorė Jolanta Choinska-Mika, NOHA prezidentas Joostas Hermanas ir Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo reikalų komisaras Christos Stylianides. Jis apžvelgė Europos Sąjungos humanitarinės veiklos prioritetus ir atkreipė dėmesį į magistrantūros studijas pradedančių studentų nuogąstavimus ir baimes.

Vėliau Ch. Stylianides mielai bendravo su svečiais ir atsakinėjo į studentų klausimus. Vakare vyko filmo „Prieiga prie pavojaus zonos“ (angl. „Access to the Danger Zone“) peržiūra kartu su NOHA absolventu ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto patarėju medicinos klausimais Luca Falqui. Filmas ne tik atskleidė pavojus, kuriuos patiria patys humanitarai, tačiau leido susipažinti ir su viena didžiausių humanitarinės prieigos problemų – neutralumo išlaikymu. L. Falqui pabrėžė, kad dar niekada humanitarinės organizacijos nebuvo taip prastai saugomos, o 2015 metai buvo patys blogiausi saugumo atžvilgiu.

Antrąją dieną Julienne Lusenge, keturiasdešimties moterų organizacijų koalicijos prezidentė Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasakojo apie žiaurumus, su kuriais susiduria civiliai karo zonoje, o ypač moterys, kurios yra be pasigailėjimo mušamos ir prievartaujamos. Vėliau vyko vieša diskusija, kurioje Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato, NVO „Voice“, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, organizacijų „MSF Belgium“, „ACTED“ ir „Polish humanitarian action“ atstovai skaitė trumpus pranešimus. Ją moderavo Belgijos Raudonojo Kryžiaus atstovas Robertas Ghosnas.

Per praktinius užsiėmimus sudarytos grupės įgijo pritaikomų žinių apie visuomenės sveikatos valdymą humanitarinių krizių metu, technologijų ir socialinių medijų įtaką vykdomai veiklai, apie humanitarinių operacijų metu vykstančias derybas ir mediaciją, antropologų darbo svarbą ir tarpkultūrinius aspektus.

Vis dėlto penktoji diena daugeliui studentų buvo pati įsimintiniausia, nes vyko simuliaciniai užsiėmimai. Juose buvo mokomasi, kaip apsiginti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip naudotis kompasu, kaip elgtis, kai esi užpuolamas ginkluotųjų pajėgų mašinoje, kokie galimi pabėgimo būdai užpuolimo metu, ir supažindinama su šunimis, kurie ieško narkotinių medžiagų pasienyje ir oro uoste. Vyko ir pagrobimo imitacija, kurios metu teko išgyventi tai, ką gali patirti bet kuris humanitarinis darbuotojas karo lauke. Lenkijos specialiosios pajėgos iš savo patirties pasakojo, kaip elgtis pavojaus atveju, rodė filmuotas ištraukas iš karo lauko ir liepė vadovautis vienintele dogma – „nebūk bailys, bet nebūk ir herojus“.

Pasibaigus intensyviems NOHA magistrantūros programos kursams, studentai dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi naujai užmegztomis pažintimis. Labai svarbu suprasti, kad humanitarinė pagalba yra ypač reikalinga ne tik karo nusiaubtoms valstybėms, bet ir asmenims, kurie nukentėjo nuo gamtos katastrofų, o pagalbos teikimas jų ištiktiems žmonėms yra sudėtingas ir reikalaujantis rimtų pastangų bei išteklių.

Tam, kad pagalba būtų suteikta, neužtenka vien organizacijų pagalbos – prisidėti turi politikai, medikai, advokatai, kariniai daliniai ir paprasti žmonės, kurių piniginės aukos gali pakeisti ne vieno asmens likimą.

Todėl, ieškant platesnio požiūrio į pagalbą žmonėms, patekusiems į gamtos nelaimių ar ginkluoto konflikto apimtas zonas, NOHA magistrantūros studijų programa (taip pat ir intensyvioji savaitė) ne tik suteiks praktinių ir teorinių žinių, bet ir supažindins su humanitarinių organizacijų atstovais bei žmonėmis, kurie savo gyvenimą yra praleidę padėdami kitiems.