VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra kartu su VU Skandinavistikos centru ir VU Prancūzų filologijos katedra nuo 2010 m. kviečia rinktis naują bakalauro (BA) studijų programą „Vokiečių filologija ir kita užsienio kalba“.
Naujojoje programoje greta vokiečių filologijos studijų siūloma mokytis vienos iš skandinavų grupės kalbos (švedų, danų, norvegų) arba prancūzų kalbos. 2010 m. studentai priimami į Vokiečių filologijos ir švedų kalbos studijas. Naujoji studijų programa jau įregistruota Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Kiekviena gerai išmokta užsienio kalba didina gebėjimą konkuruoti darbo rinkoje, atveria platesnes karjeros galimybes“, – sakė Vokiečių filologijos katedros vedėja Vaiva Žeimantienė.
Vokiečių ir prancūzų kalbos yra vienos populiariausių Europoje. Jos dominuoja Europos Sąjungos institucijose. O skandinavų kalbų poreikį Lietuvoje palaiko gausios šių šalių investicijos Lietuvoje, kultūriniai ir moksliniai mainai. VU Filologijos fakulteto studijų programos, kurios siūlo dvigubą specialybę, paprastai sulaukia didelio susidomėjimo. „Nagrinėjant studijų krypčių sąrašus mane labiausiai sudomino galimybė studijuoti lietuvių filologiją ir vokiečių kalbą. Norėjau gilintis į lietuvių literatūrą ir kartu pramokti užsienio kalbos“, – kalbėjo Jūratė Žukauskaitė, 2008 m. baigusi bakalauro studijų programą „Lietuvių filologija ir užsienio (vokiečių) kalba“ VU. „Pradėjus studijas vis labiau ėmė patikti lingvistika ir vokiečių kalba. Manau, tai vienas didžiausių tokių „dvigubų“ studijų krypčių privalumų: gali išbandyti kelias sritis ir gilintis į tai, kas labiausiai domina“, – motyvavo J. Žukauskaitė.
Priėmimo sąlygos
2010 m. į vokiečių filologijos ir kitos užsienio (švedų) kalbos studijas priimama 18 pirmakursių. Stojančiųjų vokiečių kalbos žinių lygis turėtų būti ne žemesnis nei B1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis), kitos užsienio kalbos (švedų) bus pradedama mokytis įstojus.
Sudarant konkursinį balą atsižvelgiama į lietuvių kalbos (0,4), užsienio (vokiečių) kalbos (0,2), istorijos (0,2) brandos egzaminų pažymius ir antrosios užsienio arba gimtosios kalbos metinį pažymį (0,2).
Kitos studijų programos
VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra siūlo ir kitas BA studijų programas. Pagrindinė BA studijų programa – „Vokiečių filologija“. Studijuojantys pagal šią programą turi galimybę nuo antro kurso pasirinkti vertimo specializaciją. Kadangi būsimieji vertėjai turi gerai mokėti mažiausiai dvi užsienio kalbas, pasirinkusiems vertimo specializaciją sudaromos sąlygos toliau mokytis tos antrosios užsienio kalbos, kurios pagrindai jau įgyti mokykloje, pvz., anglų, prancūzų arba rusų.
Nuo 2010 m. Filologijos fakultete pradės veikti moderni kalbų mokymo laboratorija, kurioje studentai galės savarankiškai ar padedami dėstytojų ugdyti užsienio kalbų įgūdžius.
BA studijas VU Filologijos fakultete baigusi Anastasija Kostiučenko pasakojo, kad studijos Filologijos fakultete jai suteikė visapusišką, kokybišką išsilavinimą, kuris pripažįstamas ir Lietuvoje, ir už jos ribų. „Gerai mokant užsienio kalbą, galimybė sėkmingai studijuoti užsienyje tampa labai reali. Baigusi bakalauro studijas nusprendžiau toliau studijuoti Vokietijos Greifsvaldo Ernst-Moritz-Arndt universitete. Su VU įgyta kvalifikacija įstoti nebuvo sunku. Šiuo metu studijuoju germanistiką ir komunikacijos mokslus, rašau baigiamąjį magistro darbą, dirbu asistente Greifsvaldo universiteto Baltistikos institute ir svarstau apie doktorantūros studijas“, – teigė A. Kostiučenko.
Vokiečių filologijos BA studijas VU baigusių studentų kalbos žinių lygis paprastai yra ne žemesnis kaip C1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). VU Filologijos fakultete dirba daug patyrusių ir jaunų mokslininkų, o VU Filologijos fakulteto studentai turi galimybių iš siūlomų dalykų rinktis svarbiausius ir įdomiausius.
Studentų nuomonės:
„Įvairovė, galimybė rinktis, išvažiuoti į užsienį pagal mainų programas ir geros perspektyvos ieškant darbo“, – studijų VU Filologijos fakultete privalumus vardija Jūratė Žukauskaitė.
„Dvi studijų kryptis suderinanti programa praplėtė akiratį, leido pamatyti sąsajas, ryšius tarp skirtingų kultūrų“, – kalbėjo A. Kostiučenko, 2008 m. VU Filologijos fakultete įgijusi filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Komentarų nėra. Būk pirmas!