Vakar ketvirtą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu 26 bakalaurų ir 31 magistrų rengimo studijų kryptyje. VU yra vienintelis universitetas, rengiantis mikrobiologijos, archeologijos ir geologijos studijų krypties bakalaurus ir magistrus.

VU stipriausias yra tokiose bakalauro studijų kryptyse kaip politikos mokslai, visuomenės sveikata, genetika, biologija, mikrobiologija, reabilitacija, fizika, chemija, informatika, programų sistemos, matematika, statistika, gamtinė geografija, ekonomika, filosofija, istorija, vertimas, lingvistika, žurnalistika, regiono kultūros studijos.

Šiais metais pirmą kartą reitinguojant šalies universitetus buvo pasinaudota Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) absolventų karjeros stebėsenos duomenimis. Šis vertinimo įrankis įtrauktas į reitingą suteikiant jam taškų (anksčiau MOSTA duomenys būdavo pateikiami šalia reitingų, bet nevertinami taškais). Pirmąkart buvo vertinta, kaip įsidarbino kiekvienos aukštosios mokyklos, kiekvienos studijų krypties 2012–2016 m. laidų absolventai ir kokius atlyginimus jie gauna.

Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, darbdaviai itin palankiai vertina VU studentus. Jų įsidarbinimo rodikliai yra didžiausi, o atlyginimų vidurkis – aukščiausias.

„MOSTA duomenimis, mūsų universiteto absolventai gauna didžiausius atlyginimus 17 bakalauro ir 21 magistro studijų krypčių. O didžiausius iš visų Lietuvos universitetų studentų skaičius surenka į 26 bakalauro programas. Vertiname darbdavių atstovų pasitikėjimą universiteto studijų ir parengiamų absolventų kokybe“, – apibendrino doc. V. Jaskūnas.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino daugiau kaip 70 studijų krypčių ir konkrečias specialybes reitingavo atsižvelgdami į 2200 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiuosius, priimtų studijuoti pirmakursių balus, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą ir kitus rodiklius.

Reitinguojant magistrantūros studijas buvo atsižvelgiama į darbdavių nuomonę ir moksliškumo rodiklius. Vertinant magistrų parengimą, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų, kaip įsidarbino kiekvienos aukštosios mokyklos, kiekvienos magistrantūros studijų krypties absolventai ir kokius atlyginimus jie gauna. Šalia pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atlikti kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimai.

Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.

2018 m. gegužę bus pristatytas bendrasis Lietuvos universitetų reitingas.