Vilniaus universiteto (VU) alumnas Karolis Žukauskas – komunikacijos specialistas, kelionių mėgėjas, internetinio kelionių po Lietuvą žemėlapio kūrėjas, influenceris ir Vilniaus miesto mero patarėjas. Tai vietoje nenustygstanti, daug keliaujanti ir pasaulį mėgstanti tyrinėti asmenybė.

Ką jūs kuriate dabar?

Šiuo metu savo darbinę veiklą skaidau trimis kryptimis – esu Vilniaus miesto mero patarėjas, atsakingas už tam tikrus miesto projektus, taip pat tęsiu pernai pradėtą turizmo kryptį – plėtoju Lietuvon.lt žemėlapį su jo dukteriniais projektais, tokiais kaip maršrutų po Lietuvą kūrimas prenumeratoriams, be to, sukūrėme vaikišką sieninį Lietuvos žemėlapį, dar keletas mažesnių projektų yra galvoje arba prie starto linijos. Ir trečia kryptis – kadangi beveik 13 metų dirbau ir dirbu komunikacijos srityje, retkarčiais apsiimu komunikuoti įvairius projektus.

Ką įsimintino patyrėte Šiaurės Korėjoje?

Sunku apibendrinti keliais sakiniais. Bet turbūt tiksliausias apibendrinimas būtų toks – kol nėra išrastos kelionės laiku, ši šalis gali pasiūlyti potyrį, artimiausią kelionei į praeitį. Į gūdžią socialistinę praeitį, su dvigubu pasauliu, kur viskas surežisuota, kur pradžioje save laikai žiūrovu, o paskui suvoki, kad vis dėlto jie tave paverčia aktoriumi, o žiūrovai – būtent jie. „Trumano šou“ ir „Alisa stebuklų šalyje“ vienoje kelionėje į karščiausią pasaulio tašką šiuo metu.

Kelinta tai buvo jūsų kelionė užsienyje?

Jei neklystu, Šiaurės Korėja turėtų būti 45-oji mano aplankyta pasaulio valstybė. Mažai, net ketvirtadalio nėra, bet čia kaltos visokios Italijos, Norvegijos ir Tailandai, į kur verta važiuoti net po kelis kartus per metus.

Kokia veikla / įvykiu / pasiekimu labiausiai didžiuojatės? 

Man pačiam buvo kiek netikėta tai, kad mano sukurtas projektas Lietuvon.lt išjudino tiek daug lietuvių keliauti po Lietuvą. Darbiniai pasiekimai, karjeros, atlyginimai, įdomios pažintys, patenkinti klientai ar įdomūs komunikaciniai projektai – tai dažniausiai nuolat besikartojantis ratas, tačiau būtent Lietuvon.lt man leido patikėti, kad labai norint net ir vienam pačiam galima nuo sofos pakelti daug tautiečių. Dėl to šiuo projektu didžiuojuosi ir dėl to dabar jį vertinu ne tik kaip hobį ar verslą. Ir kai reikės ką nors pasakyti anūkams, aš ne iš popieriaus galėsiu porinti: neieškok bet kokio nuobodaus darbo, užsiimk mėgstama veikla ir ji taps darbine sritimi, nereikės kankintis nekenčiamame darbe. Dabar betrūksta tik anūkų.

Ką studijų VU metu išmokto ar gauto pritaikote karjeroje ir gyvenime?

Politikos mokslai taip ir netapo mano darbine sritimi, bet niekada tokio tikslo ir neturėjau. Trečiame kurse patiko viešųjų ryšių paskaitos, nusprendžiau, kad reikia išbandyti save toje srityje – ir joje likau. Neseniai pridėjau dar ir turizmą. Studijos VU TSPMI labiausiai tuo ir patiko – jos leido paragauti daug skirtingų dalykų, išsirinkti sau patinkantį ir tęsti veiklą toje srityje. O tas įvairus pagrindas šiais laikais labai praverčia – pradedant kelionėmis, kur visada domiuosi ir politine šalies situacija ar mielai diskutuoju su taksistais apie jų blogą valdžią, ir baigiant darbinėmis veiklomis, kur prireikia įvairiausių žinių.

Beje, kai vadovavau komunikacijos agentūrai, ieškant darbuotojų akys dažniausiai krypdavo į VU TSPMI – viešuosiuose ryšiuose reikia turėti plačių žinių ir mokėti greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o VU TSPMI studentai labai dažnai apdovanoti šiomis savybėmis arba jas išlavinę.

VU studentams linkiu – išnaudokite galimybes. Net ir tas nematomas.