Gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje vyko renginys, skirtas žymiosios mokslininkės, dviejų Nobelio premijų laureatės Marios Skłodowskos Curie 150 metų sukakčiai paminėti. Jį organizavo Baltijos šalių regioninė mokslininkių asociacija „BASNET Forumas“.

Asociacijos prezidentės dr. Dalios Šatkovskienės iniciatyva Prancūzijos instituto direktorius VU bibliotekai perdavė šia proga spalio mėnesį išleistą knygą prancūzų kalba „Marie Curie: une femme dans son siècle“ (Maria Curie: savo amžiaus moteris).

Pradėdamas renginį VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas pasveikino dalyvius ir svečius ir palinkėjo, kad ši simbolinė dovana, skirta tokiai ypatingai mokslininkei, paskatintų Lietuvos moteris drąsiau laužyti stereotipus moksle.

Dr. D. Šatkovskienė trumpai pristatė M. Skłodowskos Curie biografiją, jos mokslinių tyrimų sritį ir pasiekimus. Pirmoji Nobelio premija mokslininkei buvo skirta 1903 m. už darbus branduolinės fizikos srityje, o antroji – 1911 m. už darbus chemijos srityje. Ji pirmoji pasaulyje pradėjo medicininius navikų tyrimus ir įkūrė institutus Paryžiuje ir Varšuvoje. Fizikė papasakojo apie tai, kad dauguma su M. Curie moksline veikla susijusios medžiagos archyvuose – radioaktyvi. Žymiosios mokslininkės šeima taip pat labai įdomi – net 4 jos nariai yra gavę Nobelio premijas.

D. Šatkovskienė priminė, kad per visą premijų teikimo istoriją, be M. Curie, tik dar viena moteris yra gavusi Nobelio premiją fizikos srityje. Taigi jos pasiekimai ir nuopelnai – neginčijami. M. Curie pavyzdys skatino moteris siekti mokslo, bent jau Sorbonos universitete fizikos studenčių tuo metu labai padaugėjo, o sąrašuose galima aptikti ir vieną moterį iš Lietuvos – Gurvič, nors nieko daugiau apie tą moterį pasakyti D. Šatkovskienė negalėjo.

Prancūzų instituto direktorius p. Jean-Marie Sani patvirtino, kad M. Curie asmenybė labai svarbi visoms šalims, ne tik Prancūzijai. Jam pačiam karjeros pradžioje yra tekę dirbti Pasteuro institute Paryžiuje su M. Curie proanūkiu. Šis pasakojęs, kad šeimos namo Normandijoje palėpėje dar esama radioaktyvių baldų, priklausiusių jų seneliams, nes Marie ir Pierre’as nešiodavosi kišenėse daug radioaktyvių daiktų. Instituto direktorius mano, kad M. Curie pavyzdys labai sektinas ypač mūsų laikais, kai jaunos merginos nenori rinktis tiksliųjų mokslų, o moterys į mokslą įneša daugiau įvairiapusiškumo. „M. Curie buvo Europos mokslininkė, tikra europietė, įrodžiusi, kad kultūrų įvairovė duoda puikius rezultatus. Džiaugiuosi, kad Prancūzų institutas gali prisidėti prie šios knygos įteikimo universiteto bibliotekai“, – sakė direktorius. Jis taip pat sakė tikįs, kad pavartę šią knygą VU studentai pradės mokytis prancūzų kalbos.

Plačiajai visuomenei skirtoje knygoje apie pirmąją dviejų Nobelio premijų laureatę moterį atskleidžiama M. Curie įtaka amžiui, kuriame ji gyveno. Leidinys gausiai iliustruotas unikaliomis nuotraukomis, jame daug dar niekur neskelbtos medžiagos iš asmeninio šeimos archyvo. Knygą parengė M. Curie muziejaus Paryžiuje mokslininkai bendradarbiaudami su M. Curie anūke Hélène Langevin-Joliot.