Norėdami atsakyti į visuomenę, politikus ir akademinę bendruomenę klaidinančius teiginius, dalijamės Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybos pirmininko pavaduotojo doc. Jurgio Pakerio atsakymu (išsiųstas raštas) į dr. Artūro Judženčio parengtą ir visuomenei išplatintą kreipimąsi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete”.
Dėkojame už išreikštą susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete ir šalyje. Kartu jaučiame pareigą išsklaidyti nepagrįstą nerimą dėl šios mokslo ir studijų srities būklės ir raidos Vilniaus universitete, taip pat atsakyti į visuomenę klaidinančius teiginius.
Vilniaus universitetas visuomet buvo ir išliks šalies švietimo ir kultūros židiniu, saugančiu gilias tradicijas ir nuolat atsinaujinančiu. Tačiau visiškai natūralu ir suprantama, kad vykstant pokyčiams dalis bendruomenės pasijunta nesaugiai, kyla įvairių, taip pat ir nepagrįstų, interpretacijų, įžvelgiamos neegzistuojančios grėsmės.
Lituanistika universitete visuomet buvo, yra ir bus viena pagrindinių mokslinių tyrimų sričių, tai įtvirtina ir Vilniaus universiteto Senato 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. S-2012-4-1. Lituanistiką universitetas siekia ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti. Kartu norisi pabrėžti, kad universitetas yra modernus, nuolat atsinaujinantis, orientuotas į ateities iššūkius ir sprendimus, jo mokslo ir studijų veikla grindžiama geriausiomis ir naujausiomis mokslo ir studijų praktikomis.
Taip pat norime priminti, kad universiteto Statutas, patvirtintas šalies įstatymu, užtikrina universiteto autonomiją mokslo, tyrimų ir dėstymo srityse. Ji apima visų valstybės institucijų pripažįstamą universiteto akademinių, administracinių, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, jo neliečiamumo teisines garantijas. Likdami atviri dialogui su visuomene, mes pasiliekame teisę kritiškai vertinti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Dėl pokyčių sprendžia pati universiteto ir fakulteto bendruomenė, kuri remiasi Statute įtvirtintomis įstatyminėmis nuostatomis. Savo ruožtu atsakingai pažymime, kad Filologijos fakultete vykdomos permainos niekaip nesumenkins lituanistikos Vilniaus universitete. Priešingai – fakulteto bendruomenei apsisprendus pakeisti fakulteto struktūrą, ji pati ir sprendžia, kiek konkrečiu atveju yra mokslo institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių tam, kad būtų galima efektyviau įgyvendinti universiteto misiją.
Po pertvarkos išliko visos iki tol fakultete veikusios katedros – tarp jų ir Baltistikos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros bei Lituanistinių studijų, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Fakultetų katedros bei centrai ir toliau veiks kaip pirminiai akademiniai branduoliai, kurie nuo šiol išlaisvinti nuo administracinės naštos. Ją perima stambesni dariniai – mokslo institutai – tam, kad katedrų mokslininkai galėtų daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams ir šiais tyrimais grįstam darbui su studentais. Administracine parama moksliniams tyrimams rūpinsis institutų vadovai, o studijų organizavimas telkiamas fakulteto lygmeniu.
Įvykdęs šiuos pokyčius, Vilniaus universitetas galės kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybės standartus, sėkmingai konkuruoti regione ir pasaulyje, stiprinti mūsų valstybės kūrybines galias. Sumažėjusios administracinės naštos sąskaita išaugs katedrų ir centrų akademinis statusas, išaugs jų kuriama socialinė ir kultūrinė vertė.
Vienas pagrindinių universiteto strateginių tikslų yra suaktyvinti mokslinę veiklą, įveikti studijų proceso fragmentiškumą, padidinti administravimo paslaugų prieinamumą akademinei bendruomenei, sumažinti akademiniam personalui tenkančių administracinių veiklų, padidinti moksliniams tyrimams pritraukiamų lėšų apimtį, suaktyvinti finansinį skatinimą už mokslo pasiekimus ir akademinės veiklos kokybę.
Vilniaus universitete dirbantys mokslininkai ligi šiol atlikdavo daugiausia ir geriausios kokybės mokslinių lituanistikos srities tyrimų. Tai patvirtina ir įvairūs ekspertiniai vertinimai.
Būtina pabrėžti, kad lituanistikos terminas yra platus, negalintis apsiriboti vieno padalinio pavadinimu. Visas Vilniaus universitetas rūpinasi Lietuvos valstybės gerove ir ateitimi, o lituanistika plėtojama, be Filologijos fakulteto, ir Istorijos, Filosofijos, Komunikacijos bei Kauno fakultetuose.
Diskusijose apie studijų programas reikia kreipti dėmesį į jų turinį, o apie dėstomų dalykų apimtį ir trukmę turėtų spręsti fakulteto mokslininkai atsižvelgdami į aktualią mokslinę literatūrą ir naujausius atradimus šalyje ir pasaulyje.
Argumentuotus siūlymus ir sprendimus dėl programų turinio priima fakultetuose veikiantys studijų programų komitetai. Peticijoje išsakomi palyginimai su sovietmečiu vykdytomis studijomis nebeatitinka šiandienos aktualijų, tačiau pabrėžtina, kad visi argumentuoti ir naujausia moksline praktika pagrįsti pasiūlymai gali būti svarstytini.
Rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Filologijos fakulteto pirmininko pavaduotojas doc. Jurgis Pakerys
Komentarų: 1
2017-12-29 19:54
AgnėSklinda gandai, kad ateinančiais metais laukia pokyčiai konkursų ir atestacijų organizavime. Ar tiesa, kad konkursuose nuo šiol galės dalyvauti taip pat ir kandidatai iš kitų universitetų, nes dokumentams pateikti bus skiriama žymiai daugiau laiko nei būdavo iki šiol ir reikalavimai nebus specialiai pritaikomi iš anksto numatytiems laimėtojams? VU bendruomenės nariams tokie pokyčiai nebūtų naudingi. Juk esame įpratę, kad apie artėjantį konkursą sužinome iš anksto, patys susiformuluojame reikalavimus (susirašome visų dėstomų ar kažkada dėstytų dalykų pavadinimus), sulaukę oficialaus konkurso per dokumentams pateikti skirtą savaitę pateikiame iš anksto parengtus dokumentus ir konkursus sėkmingai laimime.