Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Jis dideliu balų skirtumu lenkia visas kitas valstybines aukštąsias mokyklas.

VU surinko 70,94 balų iš šimto galimų. Universitetų reitinge po VU rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (55,21). VU ir KTU vieninteliai universitetai sugebėję peržengti 50 balų vertinimo kartelę. Kitose vietose išsidėstė kitos auk6tosios mokyklos:  Vilniaus Gedimino technikos universitetas (44,06), Vytauto Didžiojo universitetas (40,9), M. Romerio universitetas (37,05) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (35,64). VU pirmauja beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje ją aplenkė Kauno technologijos universitetas.

Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai pristatyti gegužės 17 d. susumavus daugiau nei 40 įvairių rodiklių, apjungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.

DPI užsakymu tyrimų kompanija „Macroscope“ atliko ir pristatė studentų ir verslo lyderių požiūrio tyrimą, kuris yra sudedamoji reitingo dalis. Tyrimų vadovė Renata Lazdin pažymėjo, kad darbdaviui renkantis darbuotoją, prioritetą konkrečiai aukštajai mokyklai teikė 38,5 proc. respondentų. Didžioji dalis verslo lyderių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, pirmenybę teiktų Vilniaus universiteto (56,8 proc.) arba Vytauto Didžiojo universiteto (7,7 proc.) absolventams. Tiksliųjų mokslų srityje ryškaus lyderio nėra – Kauno technologijos universiteto auklėtinius rinktųsi 34,4 proc. respondentų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 29,7 proc., o Vilniaus universiteto – 18,3 proc. apklaustųjų.

Studentų požiūrio tyrimo rezultatai parodė, jog 55 proc. studentų yra patenkinti savo studijomis. Tačiau, R. Lazdin pabrėžė, kad vyresnio kurso studentai savo studijomis patenkinti mažiau. Kaip numano tyrimą atlikę specialistai, vyresnių kursų studentai demonstruoja realistiškesnį požiūrį į studijų ir rinkos santykį. „Ketvirtakursiai gali pateikti bene objektyviausią studijų vertinimą. Deja, jų nuomonė apie šalies universitetus yra dar prastesnė nei bendras visų studentų vertinimas“, – sakė tyrimo vadovė. 

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas prognozavo, jog kitąmet Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo atlikimo principai kiek pasikeis – reitingas taps detalesniu. „Bus reitinguojamos ne tik aukštosios mokyklos kaip institucijos, bet ir jų studijų programos. Be to, reitingą bus galima programuoti pagal skirtingus vartotojų poreikius. Tai bus dar geresnis vadovas po besikeičiantį aukštojo mokslo peizažą tiek abiturientams, tiek ir pačių aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovams, galvojantiems, kaip tobulinti aukštosios mokyklos veiklą“, – sakė M. Adomėnas.

Apie aukštųjų mokyklų reitingavimo svarbą kalbėjo Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius. „Pasaulyje yra visuotinai pripažinti universitetų vertinimo kriterijai. Visų pirma, vertinama pagal absolventų profesinius sugebėjimus, įsidarbinimo kokybę – kur jis pradėjo dirbti baigęs aukštąją mokyklą, koks jo pirmasis atlyginimas. Kitas kriterijus – karjeros tempas per pirmuosius penkerius metus po baigimo. Trečias svarbus dalykas – grįžimas tęsti mokslų, kelti kvalifikacijos į tą pačią mokslo įstaigą. Be abejonės, surinkti informaciją ir vertinti pagal tokius kriterijus – nėra paprasta, bet svarbiausia – pradėti, o ne trypčioti vietoje“, – sakė R. Jasinavičius.

Išsamų Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą nuo 2007 m. atlieka Demokratinės politikos institutas. Jo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų poziciją viena kitos atžvilgiu.