2018 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą byloje, kurioje Vilniaus universiteto (VU) profesorius akademikas Vytautas Nekrošius ginčijo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nustatytus naujus reikalavimus mokslininkams dalyvauti moksliniame konkurse.
LMT savo reikalavimuose nustatė, kad mokslininkai gali teikti paraiškas gauti finansavimą moksliniams projektams ir šių projektų vadovais būti tik tais atvejais, kai jie yra paskelbę mokslinius straipsnius žurnaluose, kurie patenka į dvi konkrečias bazes: Clarative analytics Web of Science ir SCOPUS. Mokslinių duomenų bazių Lietuvoje ir visame pasaulyje yra šimtai, tačiau LMT tokiu būdu neargumentuotai užkirto kelią ne vienam socialinių mokslų atstovui plėtoti veiklą dalyvaujant mokslo konkursuose.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs VU Teisės fakulteto profesoriaus skundą, konstatavo, kad, nors LMT turi teisę nustatyti reikalavimus mokslininkams, norintiems teikti mokslinių projektų paraiškas, tačiau negali neatsižvelgti į skirtingų mokslų sričių bei krypčių specifiką. LMT nustatomi reikalavimai negali diskriminuoti ir trukdyti socialinių mokslų krypties mokslininkams dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkurse.
Teismas pažymėjo, kad LMT nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo nustatyti būtent tokie specialieji reikalavimai ir kokiais teisės aktais remiantis jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios dvi duomenų bazės.
Socialinių mokslų srities atstovai, nors jų paraiškos atitiktų kitus keliamus reikalavimus, nustatytų reikalavimų įgyvendinti per du mėnesius neturėjo galimybės, nes apie konkrečių duomenų bazių reikalavimą sužinojo tik susipažinę su kvietimo sąlygomis. Viešai nėra paskelbto teisės akto, kuriame būtų tiksliai išdėstyta, kokias duomenų bazes LMT pripažįsta, todėl mokslininkai negali planuoti savo mokslinių straipsnių publikavimo.
Pasak prof. V. Nekrošiaus, mokslininkų kvalifikacija negali būti vertinama vien tik formaliais kriterijais, visiškai neatsižvelgiant į konkrečių mokslų specifiką. „LMT ir kitoms institucijoms buvo ne kartą sakyta, kad, pavyzdžiui, kontinentinės teisės tradicijos mokslas minėtose duomenų bazėse nėra proporcingai reprezentuojamas, palyginti su fiziniais ar gamtos mokslais, todėl dvi konkrečios duomenų bazės jokiu būdu negali būti suabsoliutinamos. Labai džiaugiuosi, kad teismas išgirdo mokslininkų argumentus“, – teigė V. Nekrošius.
Komentarų: 6
2018-01-23 17:03
dTeismas tuoj irodys, kad egzistuoja nacionaline daugybos lentele.
2018-01-24 10:34
Petras 2Reikia įsteigt socialinių mokslų LMT ir tegul jie finansuoja atskirai soc. atsiprašant mokslus.
2018-01-24 15:25
HanterisYra tik Lietuvos teisė, Lietuvos teisininkų darbai tokie išskirtiniai, kad negali būti publikuojami tarptautiniuose žurnaluose. Juokingiausia, kad teisininkai apgynė teisininkų norus. Tegyvuoja Lietuvos teisininkai ir humaniškiausi teismai pasaulyje!!!
2018-01-26 13:38
LiutaurasGėda ir teismui ir VU teisininkams ir LMT. Panašu, kad mūsų teisininkai ieško tokių pat išimčių kaip ir kai kurie istorikai ar daugelis lituanistų. Jų darbai, matai, tiek unikalūs savo tautinio mokslo gelmėmis, kad pasaulio mokslo bendruomenė jų neįvertis ir neišspausdins…. Stebėtina, kad tokį silpnumą ir nekompetenciją pademonstravo LMT, nesugebėdama apginti būtinų mokslo kokybės ir tarptautiškumo kriterijų.
2018-01-26 16:33
ssTarptautiniai ekspertai vis tiek neduos tasku uz tuos “mokslus”, tik padauges darbo vertinant.
2018-01-28 19:57
copyVau! nėra ką komentuoti. Galėtų šią žinią padaryti tarptautine, pažvengtų pasaulis.