„Labai vertinu šį apdovanojimą, buvo džiugu jį gauti. Malonu, kad neliko nepastebėtos mūsų pastangos rengiant Aiškinamąjį imunologijos ir alergologijos terminų žodyną“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Mokslininkei su kolegomis profesoriais Vytu Antanu Tamošiūnu ir Rūta Dubakiene Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įteikė skulptūrėlę „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomus už lietuviškos imunologijos ir alergologijos terminijos kūrimą.

Prieš šešerius metus pasirodęs Aiškinamasis imunologijos ir alergologijos terminų žodynas – pirmasis toks leidinys lietuvių kalba. Jame pateikta apie 700 svarbiausių imunologijos ir alergologijos terminų su anglų kalbos atitikmenimis. Žodyną sudaro dvi pagrindinės dalys – lietuviškoji aiškinamoji dalis ir dalykinė rodyklė. Visi aiškinamosios dalies lietuviški terminai sukirčiuoti. Šalia kiekvieno pateiktas trumpas paaiškinimas, atskleidžiantis termino esmę, ir retkarčiais – vartojami sinonimai.

Daugiau nei trisdešimt metų imunologijos srityje dirbanti, studentams šią discipliną dėstanti prof. A. Žvirblienė pasakoja, kad lietuviškos mokslo terminijos klausimai ją visada labai domino. Nors kai kurie lietuviški terminai yra nusistovėję ir nekelia abejonių, tačiau kitos sąvokos vertinamos nevienareikšmiškai, dėl jų vis dar vyksta diskusijos.

„Nuolat atsiranda būtinybė surasti tinkamus terminus, kurie būtų suprantami ir priimtini mokslo bendruomenei. Lietuvos imunologų draugija netgi turi tradiciją kilus klausimui, kaip išversti vieną ar kitą anglišką terminą, siųsti užklausą visiems draugijos nariams. Ne visada pavyksta surasti trumpą ir tikslų atitikmenį angliškam terminui. Nelengva vienu ar keliais sakiniais paaiškinti sudėtingą imunologijos reiškinį ar mokslinę problemą“, – pasakoja mokslininkė.

Biochemijos studijas VU baigusi prof. A. Žvirblienė mokslinę lietuvių kalbą puoselėja ir kitais būdais: yra parengusi keletą straipsnių imunologijos tema Visuotinei lietuvių enciklopedijai, aktyviai prisideda prie imunologijos mokslo populiarinimo: skaito pranešimus plačiajai visuomenei, bendradarbiauja su mokiniais. Mokslininkė sako mėgstanti lietuvių kalbos gramatiką – ši profesorei niekada neatrodė nuobodi ar sudėtinga.

„Dažnai tenka skaityti ir vertinti studentų baigiamuosius darbus ar disertacijas, tad reikalauju, kad tekstas būtų sklandus ir be gramatinių klaidų. Man iš tiesų rūpi, kad jauni žmonės, pretenduojantys gauti magistro ar daktaro laipsnį, būtų raštingi ir sugebėtų sklandžiai dėstyti mintis gimtąja kalba“, – prisipažįsta prof. A. Žvirblienė.

Kiek apskritai lietuviška terminija svarbi šiuolaikiniame moksle, kai vis labiau skatinamas tarptautiškumas? Pašnekovė aiškina, kad lietuviška mokslo terminija yra neatskiriama šiuolaikinio mokslo dalis, o tarptautiškumas skatina mokslo pažangą. Nors pagrindinė gyvybės mokslų kalba yra anglų, tačiau profesorė nepritaria nuomonei, kad disertacijas reikėtų rašyti ir laboratorijose bendrauti tik angliškai.

„Taip pat nepritariu ir kitam kraštutiniam požiūriui, kad reikia sulietuvinti visus mokslo terminus, tariamai saugant lietuvių kalbos „grynumą“. Tokiu atveju turbūt patys nebesuprastume, ką reiškia viena ar kita sąvoka. Kurdami lietuvišką mokslo terminiją turėtume vadovautis sveiku protu ir nepersistengti. Terminas turi būti tikslus, aiškus ir atitikti prasmę. Tik tada jis bus gyvybingas ir priimtinas mokslo bendruomenei“, – apibendrina prof. A. Žvirblienė, kuri 2013 m. buvo įvertinta ir kitu reikšmingu apdovanojimu – Lietuvos mokslo premija.