Geologija yra viena iš tų sričių, kuriose esminių permainų neatneš pramonės perversmas, o specialistams ateityje neteks konkuruoti su robotais. Geologai Lietuvoje atsakingi už Žemės gelmių turtus, kurie sudaro daugiau nei du trečdalius valstybės nacionalinio turto.

Vos pabaigusiems studijas studentams siūlomas darbas, kurio užmokestis svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų ir daugiau. Vis dėlto, kaip sako Lietuvos geologijos įmonių asociacijos direktorius dr. Jonas Šečkus, nepaisant visų pastangų, dramatiškai mažėja geologų.

Apmoka studijas  

J. Šečkaus teigimu, dažnai geologijos įmonės kreipiasi į asociaciją prašydamos padėti surasti specialistų. Ypač didelė problema atsirado Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos regionuose.

„Visavertės bendrosios geologijos studijos yra dėstomos tik Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF). Čia ši studijų programa turi gilias tradicijas. Deja, Vilniuje mokslus baigę specialistai retai kada ryžtasi išvykti dirbti į regionus. Todėl Šiauliuose, Klaipėdoje ir net Kaune įsikūrusioms įmonėms prisišaukti VU studijas baigusius geologus yra labai sudėtinga“, – pasakoja J. Šečkus.

Geologijos įmonių asociacija bendradarbiauja su VU Geomokslų institutu. Asociacija keturiems studentams apmoka 20 proc. studijų įmokos, likusius 80 proc. studentai gauna su valstybiniu studijų krepšeliu. Dar keturiems iš aštuonių, šiuo metu studijuojančių šią specialybę, studijas iš dalies finansuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Kaip pasakoja J. Šečkus, asociacija yra įsipareigojusi studijas baigusius specialistus (pareiškus norą) įdarbinti vienoje iš asociacijai priklausančių įmonių. Baigusiam studijas studentui bus pasiūlytas ne mažesnis nei tuo metu įmonėje apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis.

Paklaustas apie geologijos studijų kainą J. Šečkus nedvejoja: profesionaliu geologu be lauko praktikų netapsi. Studentų nėra daug, todėl, norint išlaikyti studijų kokybę, valstybei tenka investuoti. Tačiau tas brangumas yra sąlyginis, nes, palyginti su tuo, kokią naudą valstybei atneša baigęs studijas geologas, studijų kaina pasirodo labai menka.

„Lietuvos mokyklose mokiniai yra minimaliai supažindinami su geologija. Geografijos programoje yra keletas pamokų apie tektoninių plokščių judėjimą, geologinę laiko skalę, ledyninius (glacialinius) procesus, šiek tiek apie naudingąsias iškasenas. To nepakanka. Juolab kad dažnai moksleiviai skaitydami apie geologinius reiškinius taip ir lieka nesupratę, kad šie yra geologijos mokslo, o ne geografijos tyrimų objektas. Moksleiviai turėtų būti plačiau supažindinami su geologija, nes jos besimokydamas suprasi Žemės istoriją, įgysi žinių apie požeminį vandenį, inžinerines gruntų savybes, naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas, neišvengiamai išmoksi šalių, kalnų ir upių pavadinimus“, – tvirtina pašnekovas.

Regionams skaudžiausia

Geologinius tyrimus atliekančios bendrovės „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis sako, kad, nepaisant visų paskatų, geologijos studentų mažėja ir verslas tai jau pradėjo jausti. Gamybininkų atlikta analizė rodo, kad iš ir taip nedidelio studentų skaičiaus tam tikras procentas nueina kitais keliais – išvyksta į užsienį, gauna darbo pasiūlymų kitose srityse, siekia mokslininko karjeros. Todėl situacija tikrai darosi įtempta.

Pasaulis suka į kosminę geologiją

Anot J. Šečkaus, geologijoje atsiranda naujos mokslo kryptys. Šiuo metu mokslas suka į kosminę geologiją. Zondai siunčiami tyrinėti dangaus kūnų, o pirmas, kuris gali paaiškinti jų sandarą, susidarymo sąlygas, yra geologas – jis turi įvardyti, iš kokių uolienų ar mineralų yra sudarytas dangaus kūnas.

Kita geologijos šaka, kuri įgauna vis didesnį pagreitį – aplinkoje esančių cheminių elementų, mineralų ir iš jų sudarytų uolienų poveikis žmogaus sveikatai, psichologinei būsenai, fizinei savijautai, net sociologiniams reiškiniams – jau senokai pastebėta, kad Lietuvos etnografiniai regionai susiję su tektoninių lūžių išsidėstymu.

Didelę finansinę naudą valstybei gali atnešti retųjų žemių elementų telkinių tyrimai. Jie vadinami „retaisiais žemės elementais“ ne todėl, kad jų yra mažai, o todėl, kad jie labai retai sudaro sankaupas, kurias būtų galima vadinti telkiniais. Retieji žemės elementai šiuo metu pasaulinėje rinkoje yra brangesni nei auksas. Jie naudojami aukštosiose technologijose (išmaniųjų telefonų, kompiuterių gamyboje). Tiriant gręžinius pietų Lietuvoje aptikti šių elementų telkinių požymiai.

Yra ir daugiau sričių, kuriose geologija gali atversti naujus puslapius, tačiau šiam progresui turi padėti sistema. Kaip sako J. Šečkus, mokslininkams turi būti sudarytos sąlygos dirbti, tirti ir atrasti. Kas kitas atvers šiuos puslapius, jeigu ne šiandien mokyklos suoluose besimokantys ir studijas besirenkantys jauni žmonės?