Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka maloniai kviečia į matematikų dr. Gerardo Žilinsko ir prof. Vytauto Paulausko 100 metų sukakčių minėjimą. Gegužės 25 d. (antradienį) 16 val. Šv. Jonų bažnyčioje kviečiame prisiminti šias matematikos mokslui nusipelniusias asmenybes.

Renginio metu veiks ekspozicija, skirta Vilniaus universiteto matematikų dr. Gerardo Žilinsko ir prof. Vytauto Paulausko 100 metų sukaktims.

Gerardas Žilinskas (1910 m. vasario 23 d. Kalvarijoje, Marijampolės aps. – 1968 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje) – matematikas.

Tėvas Petras Žilinskas buvo gydytojas, motina Marija – Zarasų burmistro duktė. Gerardo vaikystė prabėgo Trakuose, Vilniuje, Pskove ir Vitebske, kur tėvus nubloškė Pirmasis pasaulinis karas. Po karo Žilinskų šeima apsigyveno Žiežmariuose. Čia Gerardas lankė pradinę mokyklą ir progimnaziją. 1928 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir pradėjo studijuoti matematiką Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultete. Studijas Vytauto Didžiojo universitete baigė 1936 m. apgindamas diplominį darbą „Geometrijos aksiomos“, kuriam vadovavo doc. Petras Katilius.

1937–1939 m. matematiką studijavo Mančesterio (Anglija) universitete pas profesorių L. J. Mordellą. 1939 m. už mokslinius straipsnius „n kintamųjų neapibrėžtinių kvadratinių formų su determinantu ± 1 klasių skaičius“ ir „Keturių tiesinių formų sandauga“ jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Tais pačiais metais habilitavosi VDU. 1940 m. buvo pakviestas į Vilniaus universitetą. 1947 m. G. Žilinskui suteiktas mokslų kandidato laipsnis ir docento vardas. G. Žilinskas 1944–1962 m. ėjo Algebros ir skaičių teorijos, Bendrosios matematikos ir Skaičiavimo matematikos katedrų vedėjo pareigas. Kartu dėstė matematiką Kaišiadorių vidurinėje mokykloje ir Vilniaus mokytojų institute. Domėjosi mokyklinės matematikos reikalais, rengė vadovėlius.

Paskelbė mokslinių straipsnių, su Antanu Kaunu parengė trigonometrijos vadovėlį ir uždavinyną. 1960 m. parašė ir išleido universitetinį vadovėlį „Aukštoji algebra“. Rašė ir mokslo populiarinamuosius straipsnius.

1946 m. Fizikos-matematikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų Jungtinės tarybos nutarimu ėmėsi tvarkyti lietuviškosios matematikos terminus. Mokėjo keturias užsienio kalbas.
Dr. Gerardą Žilinską amžininkai mena buvus inteligentą pačia plačiausia ir giliausia šios sąvokos prasme.

Vytautas Paulauskas (1910 m. gegužės 25 d./birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps. – 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje) – matematikas.

Gimė mokytojo šeimoje. Baigęs Šiaulių gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete studijavo matematiką. 1937 m. apgynė diplominį darbą „Paviršiaus tiesių audinių tipologiškas vaizdavimas plokštumos tiesių audiniais“, kuriam vadovavo doc. Petras Katilius. 1937–1939 m. dirbo Kupiškio progimnazijoje, 1939–1940 m. – akcinėje draudimo bendrovėje „Lietuva“. Nuo 1940 m. dirbo Vilniaus universitete. Nuo tų metų V. Paulausko gyvenimas buvo glaudžiai susietas su Vilniaus universiteto Matematikos fakultetu. Sunkiu pokario laikotarpiu (1944–1945) ėjo prodekano pareigas, o 1964–1970 m. vadovavo Matematinės analizės katedrai. 1950 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1953 m. jam suteiktas docento vardas. 1980 m. gavo profesoriaus ir nusipelniusio dėstytojo vardus.

Paskelbė straipsnių apie Lamė funkcijų integralinių lygčių sprendimą, jų sprendinių eilučių konvergavimą, apie funkcijų ir jų išvestinių kvadratinį aproksimavimą, iš matematikos istorijos Vilniaus ir Kauno universitetuose. Svarbią V. Paulausko veiklos sritį sudarė vadovėlių ir mokymo priemonių rašymas. Parašė vadovėlius „Diferencialinės lygtys“ (su P. Golokvosčiumi, 1961), „Matematinės fizikos lygtys“ (1974, Valstybinė premija 1976). Parašytos ir išleistos specializacijos disciplinų mokymo priemonės: „Funkcijų interpoliavimas“ (1977), „Funkcijų aproksimavimas“ (1979) ir „Elipsinės funkcijos“ (1983). Dėstė daug matematinių disciplinų matematikos ir fizikos specialybių studentams, vadovavo kursinių, diplominių darbų rašymui.

V. Paulauskas, be mokslinio, pedagoginio, metodinio darbo, užsiėmė ir visuomenine veikla. Buvo Jaunųjų matematikų olimpiadų organizatorius, „Lietuvos matematikos rinkinio“ redkolegijos narys, rašė straipsnius į Lietuviškąją tarybinę enciklopediją, buvo ilgametis Matematikos fakulteto tarybos narys.

Prof. V. Paulauskas buvo plačios erudicijos asmenybė, jautrus ir nuoširdus bendraudamas su žmonėmis.