Praėjusią savaitę Vilniaus universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) Studijų komiteto posėdis. Šiame susitikime dalyvavo ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai – viceministrė Nerija Putinaitė, ministro patarėjas Jonas Okunis, ŠMM Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė ir ŠMM Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas. Viceministrė pristatė Laipsnį suteikiančių II pakopos studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo projektą ir Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo projektą. LURK Studijų komiteto nariai dėl pristatytų projektų išsakė savo pastabas.

Dėmesys magistrų studijoms

Kalbėdama apie bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus viceministrė N. Putinaitė pabrėžė tai, kas buvo apibūdinta kaip „magistrantūros diversifikacija“. Pagal pristatytą projektą planuojama, kad magistrantūros studijų programos apimtis būtų ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 ECTS kreditų. Studijų programos gali būti įvairios paskirties ir pobūdžio, kad atitiktų universiteto profilį, asmens individualius akademinius bei kūrybinius gebėjimus ir darbo rinkos poreikius. Iš šių kreditų ne mažiau kaip 60 turi sudaryti pagrindinės krypties dalykai. Taip pat numatoma, kad ne daugiau kaip 30 ECTS kreditų gali būti skirta universiteto nustatytiems ir studento pasirinktiems dalykams, skirtiems, atsižvelgiant į studijų programos pobūdį, pasirengti doktorantūros studijoms, praktinei veiklai arba studento kompetencijai išplėsti kita studijų kryptimi. Šie kreditai taip pat gali būti panaudoti bendriesiems universitetiniams dalykams ir studento laisvai pasirinktiems dalykams, būtiniems studijų programos tikslams pasiekti. Taip pat numatoma, kad ne mažiau kaip 30 ECTS kreditų turi būti skirta baigiamojo darbo rengimui ir pasirengimui baigiamajam egzaminui (jeigu toks yra numatytas).

Projekte įtvirtinta nuostata, kad studijų programos pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija ir materialioji studijų bazė turi būti pakankamos studijų programos tikslams pasiekti. Taip pat pažymima, kad jeigu magistrantūros studijų programa orientuota į praktinę veiklą, tai būtina dėstytojų praktinio darbo patirtis dėstomų dalykų srityje ir universiteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais organizuojant studentų praktiką. Taip pat ir studijų programai, skirtai studento kompetencijai išplėsti kita, palyginti su pirmosios pakopos studijomis, kryptimi, vykdyti būtina universiteto patirtis abiejose studijų kryptyse.

Daug dėmesio projekte skiriama akademinio personalo kvalifikacijai. Iškeliamas reikalavimas, kad ne mažiau kaip 80 proc. visų magistrantūros studijų dalykų dėstytojų turėtų mokslinį laipsnį arba būtų valstybės pripažinti meno kūrėjai. Be to, ne mažiau kaip 20 proc. krypties dalykų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys mokslininkai.

Reglamentuojama ir išlyginamųjų studijų apimtis. Kai stojančiojo pasirinktos magistrantūros studijų programos ir jo baigtos pirmosios studijų pakopos programos kryptys nesutampa, tačiau priklauso tai pačiai studijų krypčių grupei, papildomų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 60 ECTS kreditų. O kai stojančiojo pasirinkta magistrantūros studijų programa priklauso kitai studijų krypčių grupei, nei jo baigtoji pirmosios pakopos studijų programa, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 90 ECTS kreditų.

Išorinis vertinimas – kokybės standarto vardan

Didelio susidomėjimo sulaukė antrasis viceministrės pranešimas – apie Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo projektą. Planuojama, kad toks vertinimas turėtų vykti dviem etapais. Pirmajame etape būtų atliekamas vadinamųjų išteklių vertinimas. Pasak N. Putinaitės, šiame etape nereikėtų savianalizės, o užtektų įvertinti pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį, struktūrą, kvalifikaciją, studentų dinamiką, priimamų studentų akademinį pasirengimą, materialiąsias sąlygas, atliekamų mokslinių ir taikomųjų tyrimų aprėptį ir t. t. Tai padėtų nustatyti, ar aukštosios mokyklos gaunamas bazinis finansavimas yra naudojamas efektyviai. N. Putinaitės teigimu, po tokio vertinimo etapo turėtų atsirasti aukštųjų mokyklų suskirstymas kategorijomis. Remiantis pirmojo etapo rezultatais būtų organizuojamas tolesnis aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo etapas.

Antrasis etapas yra susijęs su gilesniu vidiniu vertinimu ir savianalize. N. Putinaitė pabrėžė, kad savianalizė galėtų būti siejama su pirmojo etapo rezultatais. Jeigu universitetas pirmajame etape yra labai gerai įvertintas, jo savianalizė galėtų būti ne tokia gili ir išsami kaip žemą įvertinimą gavusio universiteto. Pasak N. Putinaitės, visos analizės prasmė – sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, skatinti jos kokybės kultūrą, įvertinti bazinio finansavimo poreikius atsižvelgus į veiklos efektyvumą, informuoti steigėjus, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie aukštųjų mokyklų veiklos kokybę, vertinimo rezultatų pagrindu teikti rekomendacijas dėl aukštosios mokyklos veiklos plėtojimo ir priimti sprendimą dėl aukštosios mokyklos akreditavimo. Jeigu kokybės standartas nėra garantuojamas, tai per antrąjį vertinimo etapą turėtų būti pateiktos rekomendacijos, ką aukštoji mokykla privalo padaryti, kad padėtis pagerėtų. Universitetams ir kolegijoms, kurie būtų įvertinti prastai, planuojama pateikti daug platesnes rekomendacijas ir skirti tam tikrą laiką toms rekomendacijoms įgyvendinti. Viceministrė pabrėžė, kad nekalbama apie kokias nors sankcijas. Išorinio vertinimo esmė – padėti aukštosioms mokykloms, o ne nubausti jas.

Pasak N. Putinaitės, Švietimo ir mokslo ministerija planuoja įgyvendinti pirmą išorinio vertinimo etapą jau šiais metais. Pirmieji duomenys, reikalingi vertinimui, iš aukštųjų mokyklų gali būti paprašyti jau birželio pradžioje.

Po pristatymo – diskusijos

Po projektų pristatymo LURK Studijų komiteto nariai išsakė savo pastabas ir komentarus. Į dalį iš jų N. Putinaitė žadėjo atsižvelgti. Taip pat buvo pažadėta performuluoti neaiškiai surašytus projektų punktus.

Suprantama, kad pristatyti klausimai nebuvo iš lengvųjų. Diskusijų kilo dėl to, kaip turėtų būti vertinamos ir apibrėžtos magistro studijos aukštosiose mokyklose ir per kokį laikotarpį turėtų būti pereita prie naujų antrosios pakopos studijų programų bendrųjų reikalavimų (ŠMM numato, kad pereinamasis laikotarpis turėtų tęstis iki šių metų pabaigos). Ne mažiau karštai diskutuota ir apie išorinio vertinimo kriterijus. Pavyzdžiui, domėtasi, kiek laiko bus suteikiama aukštosioms mokykloms po išorinio vertinimo pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. N. Putinaitė patikslino, kad šiuo metu kalbama apie dvejų metų laikotarpį.