Gegužės 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto bendruomenė susirinko į paskutinę, penktąją, strateginę sesiją, skirtą fakulteto veiklos planui parengti, ir baigė bendrą darbą, kuris prasidėjo dar balandžio 13 d.

Kuriant naują veiklos planą, kartu dirbti buvo pakviesta visa fakulteto bendruomenė. Kiekvienai sesijai buvo skirta po keturias intensyvaus darbo valandas. Strateginio planavimo darbe dalyvavo daugiau kaip 30 narių, kurie kartu praleido net 20 valandų.

Fakulteto strateginės sesijos – interaktyvūs, į rezultatą orientuoti moderuojami seminarai. Kuriant ateities planą naudoti tradiciniai strateginio planavimo metodai – PEST ir SSGG analizės, tikslų formulavimo SMART modelis, kiek mažiau žinoma, bet labai efektyvi TOWS matrica. Taip pat skatintos dalyvių kūrybinės įžvalgos, vaizduotė ir intuityvus mąstymas. Tam panaudota idėjų vizualizacija, kūrybinis rašymas, idėjų stimuliavimas su užduotimi nesusijusiais daiktais. Kiekvienoje sesijoje dalyvių sukurtos idėjos buvo apibendrinamos ir naudojamos kitoms strateginėms užduotims atlikti.

Sesijose dalyviai dirbo keliose komandose ir žingsnis po žingsnio sprendė įvairius strateginius uždavinius. Pirmoje sesijoje apibūdintas Komunikacijos fakultetas, aiškintasi, kaip bendruomenė jaučiasi pokyčių aplinkoje, o jausmai susieti su įvairiomis sporto šakomis.

Sesijos dalyvių jausena pokyčių aplinkoje buvo skirtinga – vieni apibūdindavo save kaip vienišus, bet savimi pasitikinčius buriuotojus, kurie gerai žino kelią į tikslą; kiti manė, kad yra dviračių maratono dalyviai, o pergalę lemia ne tik dviratininko gebėjimai ir gera sportinė forma, bet ir mažiau matoma jį palaikančios techninės komandos pagalba; dar viena dalyvių grupė susitapatino su aršia ir susitelkusia regbio komanda.

Sesijos rezultatas – svarbiausių fakultetui naujovių sąrašas, o jame – tokie pokyčiai kaip aukštojo mokslo globalizacija, naujo viešojo valdymo principų taikymas mokslo politikoje, visuomenės demografinės struktūros kaita, informacinių ir komunikacinių technologijų įtaka aukštajam mokslui. Trečioje sesijoje įvertintos dalyvių stiprybės ir silpnybės, apibūdintos išorinėje aplinkoje atsiveriančios galimybės ir kylančios grėsmės.

Dalyviai pasidžiaugė, kad yra didžiausia komunikacijos ir informacijos mokslininkų komanda Lietuvoje, o šios krypties tyrimai labai paklausūs viešosiose ir verslo organizacijose, tačiau pripažino, kad reikia didinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu reikšmingų mokslinių tyrimų skaičių.

Fakulteto SSGG matricos pagrindu sukurtos keturios hipotetinės situacijos (arba TOWS matrica), kurių esmė – stiprybių, silpnybių ir galimybių, grėsmių kombinacijos. Situacijoje, kuri pavadinta „Tarp žvaigždžių“, nagrinėta, kaip geriau pasinaudoti turimomis stiprybėmis ir galimybėmis: stiprybėmis bandyta neutralizuoti ar sumažinti grėsmes situacijoje „Magiškasis realizmas“, o galimybės naudotos įveikti silpnybes ir tobulėti situacijoje „Mažojo princo svajonės“.

Net ir sudėtingiausioje grėsmių ir silpnybių situacijoje „Bjaurusis ančiukas“ dalyviai neprarado optimizmo. Užpildę TOWS matricą, jie sukūrė pagrindinių strateginių Komunikacijos fakulteto veiklos krypčių sąrašą. Paskutinėje penktoje sesijoje dalyviai svarstė, kaip paversti strategines kryptis konkrečiais veiksmais ir uždaviniais, kuriuos jie galėtų įgyvendinti iki 2020 m.

Visų sesijų rezultatai bus panaudoti rengiant strateginio plano dokumentą. Bendras darbas ne tik leido pasinaudoti bendruomenės narių įžvalgomis, bet ir išmokė kūrybiškai dirbti kartu, mokytis vienam iš kito ir kartu spręsti, kas svarbu visam fakultetui.