Apie gyvenimą bendrabučiuose sklando daugybė legendų. Prisiklausius jų, pirmakursiams gali būti nedrąsu iš jaukių tėvų namų įpulti į savarankišku ir laisvu gyvenimu pulsuojančius bendrabučio kambarėlius. Tačiau dauguma studentų metus, praleistus bendrabutyje, prisimena ryškiausiomis spalvomis.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto psichologė Ieva Vasionytė sako, kad, atvažiavus iš kito miesto į sostinę studijuoti universitete, bendrabutyje pažintys ima megztis tarsi savaime – greitai atsiranda naujų draugų, plečiasi socialinis ratas, turtėja bendravimo patirtis.

„Bendrabučiai dažnai tampa savotišku miestu mieste: čia studentai dirba, mokosi, linksminasi, dalinasi puodais ir žiniomis. Tai – unikali aplinka, kuri sukuria sąlygas stipriems socialiniams ryšiams atsirasti“, – įsitikinusi psichologė.

Ar esi sukurtas bendrabučiui?

Studento sprendimą studijų metu gyventi bendrabutyje dažniausiai nulemia finansiniai motyvai – nuomotis kambarį bendrabutyje yra kone keturis kartus pigiau nei butą. Be to, privataus būsto nuomos kainos Vilniuje nuolat auga.

Prieš priimant sprendimą dėl būsto psichologė siūlo pagalvoti ir apie savo asmeninius poreikius bei įpročius.

„Pagalvokite, ar galėsite gyventi viename kambaryje su dar vienu ar dviem žmonėmis. Jeigu gimtuosiuose namuose gyvenote su broliu ar seserimi, gyventi bendrabutyje bus lengviau nei tuomet, jeigu esate vienturtis. Bendrabutyje teks dalintis bendra erdve, kai kuriais daiktais, taip pat prisiderinti prie kartu gyvenančių studentų įpročių“, – sako I. Vasionytė.

Kitas svarbus klausimas: ar patogiai jaučiatės būdamas nuolatinėje kitų žmonių apsuptyje? Ar mėgstate bendrauti? Kiek mėgstate derėtis dėl jums svarbių dalykų ir prisitaikyti prie įvairių aplinkybių? Yra žmonių, kurie vertina laiką sau, vienatvę, o ilgas buvimas tarp kitų žmonių juos erzina. Kiti, atvirkščiai, neįsivaizduoja nė dienos be pokalbių ir vengia vienatvės.

Anot psichologės, bendrabutis yra vieta, kuri suburia panašius interesus turinčius, panašaus amžiaus žmones. Atvažiavus iš kitur, dažniausiai neturint draugų ir nepažįstant miesto, kuriame praleisite artimiausius 4–6 gyvenimo metus, čia galite greičiausiai susirasti draugų. Gyvenant kartu santykiai mezgasi natūraliai.

„Į kitą miestą dauguma atvyksta neturėdami pažinčių, nepažįstantys aplinkos ir galbūt truputį išsigandę, todėl socialinė aplinka bendrabutyje paspartina saugios aplinkos, kuriai būtini kiti žmonės, sukūrimą. Tai užtrunka kur kas ilgiau ir sekasi sunkiau tiems studentams, kurie negyvena bendrabutyje“, – teigia psichologė.

Iššūkiai dėl finansų ir laisvės

Kaip teigia Ieva, atvykus gyventi į bendrabutį pirmaisiais metais studentams daugiausia nerimo gali kilti dėl finansų ir su tuo susijusio padidėjusios laisvės ir savarankiškumo derinimo. Gyvenime atsiranda labai daug pasirinkimų, dėl kurių sprendimus turime priimti savarankiškai ir atrasti balansą.

„Tenka išmokti pragyventi iš turimų pajamų, kurias gauname iš tėvų, arba galvoti, iš kur gauti pinigų, kad finansinė padėtis nekeltų įtampos. Jeigu namie savarankiškumo turėjome mažai, universitete laisvės pojūtis gali apakinti – teks mokytis iš savų klaidų, gailėtis kai kurių sprendimų,“ – sakė konsultantė.

Pasikeitus gyvenamajai vietai adaptaciją išgyvena visi. Ją gyvenime patiriame dažnai: keisdami mokyklą, sirgdami ligoninėje, išvykę atostogų, atvykę studijuoti į kitą miestą, universitetą. Pasak psichologės, prie aplinkos pokyčių prisitaikyti labiausiai padeda ankstesnės aplinkos komforto kūrimas naujuose namuose.

„Iš pradžių bandome susikurti tą patį komfortą, kurį jautėme ankstesnėje aplinkoje, ir tai gali būti tiek fizinis, tiek emocinis komfortas – stengiamės padaryti aplinką labiau pažįstamą. Aiškinamės, kur yra pragyvenimui ir mokymuisi svarbiausi objektai, kaip galima greičiausiai iki jų nusigauti. Stengiamės atkurti savo socialinės aplinkos balansą: susirasti mums reikalingą artimiausių draugų ir pažįstamų ratą“, – sako I. Vasonytė.

Jaustis stabiliau naujoje aplinkoje padeda savo laisvalaikio pomėgių atnaujinimas. Pašnekovė prisimena, kad įstojusi į universitetą iš karto ėmė domėtis, ar universitetas turi orkestrą. Muzika buvo svarbi jaunos merginos gyvenimo dalis.

„Adaptacijos prie naujos aplinkos trukmė yra individuali, tačiau dažniausiai ji užtrunka iki 6 mėnesių“, – teigia psichologė.

Aplinka ir socialiniai ryšiai veikia emocijas

Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad įvairūs gyvenamosios vietos aspektai yra tiesiogiai susiję su studentų pasitenkinimu gyvenimu studijų universitete metais. Gyvenamosios vietos saugumas, sutarimai ar nesutarimai su kambario draugais ir bendrabučių administracija, paslaugų prieinamumas, susisiekimas su fakultetu, pragyvenimo kaina ir socialinio gyvenimo prieinamumas lemia, kaip studentas jaučiasi studijų metais.

Pasak psichologės, socialinis gyvenimas yra labai svarbus aspektas, veikiantis mūsų emocijas, todėl ir susijęs su mūsų mokymosi rezultatais. Kaip žinome, mūsų emocinė savijauta labai susijusi su mūsų motyvacija ką nors daryti, taip pat ir mokytis.

„Jeigu turi palaikančius bendraminčius kambariokus, bus nesunku pasirinkti ir visiems priimtiną mokymosi ir laisvalaikio režimą. Tada ir mokytis noras bus didesnis, ir sąlygos gauti aukštus rezultatus palankesnės. Geri draugai gali palaikyti užklupus nerimui dėl artėjančių egzaminų“, – sakė psichologė.

I. Vasionytė pabrėžė, kad besimokant yra labai svarbu atskirti poilsio ir darbo vietas. Tame pačiame kambaryje ir dirbant, ir ilsintis, sunku nustoti galvoti apie mokslus, taip pat yra daug pagundų atidėlioti juos: pavalgyti, sutvarkyti kambarį, pažiūrėti serialų, pamiegoti ir t. t.

„Bendrabutyje esanti skaitykla ar netoli esanti moderni biblioteka sudaro sąlygas turėti savo asmeninę darbo vietą, iš kurios išėjus vakare darbus galima palikti už durų ir ramiau ilsėtis namuose“, – siūlo Ieva.

Bendruomenės svarba

Žmonių bendruomenė padeda nesijausi vienišam, sukuria jausmą, kad gali tikėtis pagalbos esant bėdai, turi su kuo pasidalinti savo džiaugsmais ir vargais. Daliai studentų universitetas, bendrakursiai tampa artimu ratu, kurio galbūt trūko mokykloje.

„Jeigu studentas susitikęs su bendrakursiais nejaučia bendrystės, gali kilti minčių, kad pateko ne ten, kur jo vieta – tada adaptacija apsunkinama. O jei pažiūros ir interesai sutampa, jaunuolis pajunta saugumą, greičiau prisitaiko ir vis geriau išreiškia save“, – dėsto studentų konsultantė.

Universiteto naujokams psichologė siūlo kuo daugiau bendrauti ir pažindintis, prisiminti tą vaikišką drąsą, kai sutikus nepažįstamą vaiką buvote atviri: „Aš esu Aistė. O koks tavo vardas?“

Pasak konsultantės, kuo greičiau užmegsite ryšį su bendraminčiais, tuo sėkmingiau adaptuositės prie pasikeitusios aplinkos. Prisiminkite, kad su jumis rugsėjo 1-ąją į Vilniaus universitetą įžengs dar 3000 tokių pačių pirmakursių. Jus vienys tas pats noras – užmegzti ryšį, studijuoti ir bendrauti.

„Jei nesutartumėte su kambariokais, nebijokite keisti kambarių. Suraskite tą žmogų, su kuriuo sutariate, ir kelkitės gyventi kartu. Išdrįskite savo aplinką pritaikyti patogiai sau. Juk dabar esate pilnamečiai, savarankiški savo gyvenimo šeimininkai!“ – drąsina I. Vasionytė.