Birželį Seimas paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir vietovardžių metais. Už sprendimą balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlio įvertinimą Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą. Rezoliuciją inicijavo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografai, Lietuvos geografų draugijos nariai, Lietuvos nacionalinės kultūros vertybių fondas, Valstybinė kalbos komisija ir Kalbos institutas.

Senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis. Senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė, jos piliečiai.

Kaip pastebi VU CHGF docentė dr. Filomena Kavoliutė, nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolimesnė jų nykimo tendencija.

Tikimasi ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančius vietovardžius, tačiau 2019 metus taip pat aktyviai išnaudoti nematerialiosios etninės kultūros, pilietiškumo stiprinimui ir gaivinimui, 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų atminties įamžinimui,

Priimtoje rezoliucijoje taip pat pabrėžiama Nepriklausomybės kovų reikšmė tęsiant ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą okupacijų metais, siekiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, jų svarba ugdant pilietinę visuomenę, skatinant visuomenės patriotiškumą.

Priimtais Seimo nutarimais Vyriausybei siūloma sudaryti komisijas, kurios parengtų minėjimų programas, ir numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti. Rezoliucijos rengėjai džiūgauja – keturių metų pastangos išsaugoti juridinėje vartosenoje istorinius vietovardžius buvo vainikuotos padidintu Valstybės dėmesiu jiems.

Rezoliucijos rengėjai džiaugiasi, kad Etninės kultūros globos tarnyba ir LR seimo Valstybės istorinės atminties komisija bei Laikinosios etninės kultūros grupės nariai kryptingai sprendžia opios nacionalinės kultūros dalies išsaugojimo klausimus. Taip pat kviečia visuomenę aktyviai burtis ir 2019 metus pasitikti su naujomis iniciatyvomis.