Į rinką plūstančios klastotės sukelia nemažai problemų, todėl Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) vyriausiasis mokslo darbuotojas, docentas dr. Artūras Katelnikovas ėmėsi kurti naują ir inovatyvią priemonę, padėsiančią apsaugoti prekes ir jų pirkėjus bei gamintojus nuo klastotojų.
30 medžiagų – 140 tūkst. prekių serijų apsaugoti
Dr. Artūras Katelnikovas vadovauja Optinių medžiagų tyrimo mokslinei grupei, kuri atlieka liuminescencinių medžiagų nanodalelių sintezę ir optinių savybių tyrimus. Dalis jo studentų, atlikdami nanodalelių sintezę, naudoja fotochemines ir hidrotermines reakcijas.
VU Chemijos instituto mokslininkų grupė kuria liuminescencinius saugos pigmentus. Jais bus galima pažymėti prekes, o vėliau ultravioletiniais ar infraraudonaisiais spinduliais apšvietus, jas nesudėtingai identifikuoti kaip originalą. Kaip pasakoja dr. Artūras Katelnikovas, skaičiuojama, kad vienai serijai prekių apsaugoti reiktų tik penkių spalvinių pigmentų kombinacijų. Tai reiškia, kad turint vos 30-ies medžiagų banką ir kaskart naudojant po penkias iš jų, galima būtų apsaugoti 140 tūkst. prekių serijų.
„Šiuo metu gaminiai klastojami akivaizdžiais metodais, t.y. pakeitus pavadinimus ar prekinius ženklus. Žymėjimo pigmentų akimi matyti neįmanoma, net ir marginant visą prekę. Kiekvienos serijos žymėjimas taptų kaip pirštų antspaudai. Norint padirbti tokį žymėjimą reiktų ne tik specifinių žinių, medžiagų, bet ir finansinių pajėgumų, todėl klastotojams tai taptų finansiškai nenaudinga“, – teigia dr. A. Katelnikovas.
Optines medžiagas tyrė „Erasmus“ metu
Dr. A. Katelnikovas pasakoja, kad Vilniaus universitete chemijos studijas pradėjo 2002 metais ir dar bakalauro metais pradėtas mokslinis darbas davė rezultatų, buvo išspausdintos kelios publikacijos, todėl magistrantūroje optinių medžiagų tyrimus reikėjo tiesiog pratęsti.
Pagal Erasmus studentų mainų programą mokslininkas išvyko į Miunsterio taikomųjų mokslų universitetą, o vėliau, įstojęs į VU doktorantūrą, didžiąją dalį laiko praleido ten.
„Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (FH Muenster) aš tęsiau tyrimus su liuminescencinėmis medžiagomis, saugos pigmentais, LED apšvietimu. Vokietijoje yra viena didžiausių chemijos pramonės koncentracijų Europoje. Šiame universitete praktiškai visi mokslininkai ateina iš pramonės, todėl žino, ko jai reikia ir ką galima pasiūlyti. Aš visada savo ateitį siejau su mokslu, todėl gavęs pasiūlymą dirbti Vilniaus universitete net nedvejodamas jį priėmiau“, – pasakoja dr. A. Katelnikovas.
Dr. A. Katelnikovas VU Chemijos ir geomokslų fakultete dėsto Aplinkos chemijos, Atmosferos chemijos ir f-elementų chemijos ir fizikos kursus. Paklaustas apie dėstytojavimą, pašnekovas sako pastebintis, kad studentai kartais bijo klausti. Kas vienam paprasta, kitam sudėtinga, jeigu nežinai, bet paklausi – sužinosi. Juk į universitetą ateiname mokytis. Keista, kad iki šiol gajus stereotipas, esą dėstytojas privalo išmokyti studentą. Taip nėra, dėstytojas gali nurodyti ar akcentuoti kryptį, bet jeigu pats neskaitysi – neišmoksi. Geriausia kai studentas paskaito, išklauso paskaitos ir dar vėliau draugui, kuris kažką praleido, papasakoja.
„Jeigu studentui įdomu tai papildomos motyvacijos neprireikia, žmogus visa širdimi ir kiekviena kūno ląstele mėgaujasi darydamas tai, kas patinka. Chemija į mano gyvenimą atėjo aštuntoje klasėje. Mano auklėtoja buvo chemijos mokytoja ir jos parodyti eksperimentai taip sužavėjo, kad, atrodė, nėra jokio kito galimo studijų pasirinkimo – tik chemijos mokslas”, – šypsosi mokslininkas.
Dr. A. Katelnikovui 2016 m. buvo suteikta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendija ir Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija. Jo straipsnius spausdino prestižiniuose mokslo žurnaluose, mokslininkas vadovauja Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektui, bei Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam Mokslinių grupių projektui.
Komentarų nėra. Būk pirmas!