Jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) trečio kurso geografijos studentai Kuršių nerijoje atlieka ekogeografinius tyrimus. Tyrimų metu sukauptais duomenimis, sudarytais žemėlapiais ir duomenų bazėmis naudojasi tiek Neringos savivaldybės, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.
Mokomosios-tiriamosios praktikos metu daugiausia dėmesio skiriama detaliems Kuršių nerijos paviršiaus struktūros morfologiniams tyrimams. Pagal naujausius lazerinio 3D paviršiaus skenavimo duomenis (LIDAR) atliktas detalus paviršiaus formų morfologinis kartografavimas. Tyrimų metu nustatyta paviršiaus morfometrinė struktūra bei remiantis įvairaus laikmečio topografiniais žemėlapiais nagrinėti paviršiaus pokyčiai – supustymai bei išpustymai, nustatytos vietos, patiriančios didžiausią neigiamą lankytojų poveikį. Itin detaliai tyrinėta dirvožemio danga.
Tyrimų praktiką atlieka 27 Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų doc. dr. Jono Volungevičiaus ir lekt. dr. Lauryno Juknos.
Kaip pastebi L. Jukna, praktika vykdoma bendradarbiaujant su Neringos savivaldybe, Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir Neringos gimnazija, todėl studentų sukaupta vertinga medžiaga tikrai nedulka lentynose ar paskęsta nenaudojamų kompiuterio failų gausybėje.
„Per beveik mėnesį trunkančią praktiką studentai tiria svarbiausius šio unikalaus Lietuvos kampelio gamtinio kraštovaizdžio komponentus: paviršiaus reljefą, dirvožemį, augmeniją, žemėnaudos struktūrą, o taip pat šių komponentų tarpusavio ryšius, formuojančius sudėtingus ir labai savitus teritorinius kompleksus”, – pasakoja L. Jukna.
Komentarų nėra. Būk pirmas!