Lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) 15.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, 3 a.) vyks parodos „Jono Basanavičiaus Praha“ atidarymas. Parodos organizatoriai – Prahos miesto muziejus, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos ir Čekijos draugija, Vilniaus universiteto biblioteka.
Parodoje „Jono Basanavičiaus Praha“ pristatomos Prahos miesto muziejaus archyve esančios fotografijos, vaizduojančios XIX–XX a. sandūroje sparčiai besivysčiusią Prahą, kurioje gyveno, kurią matė Lietuvos tautinės kultūros kūrėjas Jonas Basanavičius ir kuri jį įkvėpė.
Parodą „Jono Basanavičiaus Praha“ atidarys Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vítas Korseltas, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Irena Krivienė. Apie parodos sumanymą, jos koncepciją ir kūrimą papasakos parodos autorius, Prahos miesto muziejaus vyr. muziejininkas Jindřichas Čeladínas, o su J. Basanavičium Prahoje parodos lankytojus supažindins Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila.
Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje paroda „Jono Basanavičiaus Praha“ bus eksponuojama iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Praha J. Basanavičiui buvo labai svarbi: „Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra“. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs.“ (J. Basanavičius, „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922 m.“, Vilnius, 1997, p. 75.)
Į Prahą J. Basanavičius atvyko 1882 m. gruodžio 19 d. ir gyveno iki 1884 m. vasario 1 d. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių įkvėpė čekų tautinis atgimimas. Praha, kaip ir tuometinis Vilnius, buvo didelės imperijos provincijos miestas. Austrijos imperatorius rezidavo Vienoje, čia veikė pagrindinės valstybinės institucijos ir parlamentas. Tačiau nepaisant sostinės Vienos, Prahoje virė turtingas kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, miestas sparčiai augo. Buvo statomi nauji tiltai, geležinkelio stotys, atsirado susisiekimas tramvajais. Po Vienos ir Budapešto Praha tapo trečiu svarbiausiu Habsburgų monarchijos miestu. XIX a. Čekijoje atidarytas nacionalinis teatras, nacionalinis muziejus bei kitos kultūros institucijos. Gyvendamas Čekijoje J. Basanavičius stebėjo, kaip sėkmingai ir darniai viena šalia kitos gali koegzistuoti čekų, vokiečių, žydų kultūros. Mąstė, ar ir Lietuvoje lietuvių kultūra galėtų prilygti dominuojančioms lenkų ir vokiečių kultūroms. Svajojo apie lietuvių nacionalines kultūrines institucijas, kurias čekams pavyko įsteigti daugiatautėje Habsburgų monarchijoje. Savaime suprantama, kad Rusijos imperijos ribose tai vargu ar buvo įmanoma, bet pirmasis „Aušros“ numeris leido nubusti lietuvių savimonei.
Komentarų nėra. Būk pirmas!