Gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre įvyko konferencija „Biržiškos skaitymai 2018“. VU Komunikacijos fakulteto, Gyvybės mokslų centro ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuota konferencija šiais metais kvietė padiskutuoti apie mokslo pasiekimų sklaidą daug dėmesio skiriant bibliotekų vaidmeniui mokslo komunikacijos procese.

Jau tradicine tapusi konferencija, Komunikacijos fakulteto organizuojama nuo 1991 m., skirta paminėti žymiojo bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimtadienį. Kasmet renginys į diskusiją sukviečia bibliotekininkystės, kitų kultūros ir švietimo sričių specialistus bei mokslininkus.

Konferencijos atidaryme kalbėjusi Komunikacijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch apžvelgė konferencijos istoriją ir pabrėžė augančią bibliotekų reikšmę įgyvendinant svarbius pokyčius Lietuvos visuomenėje. Anot jos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos bibliotekos smarkiai prisidėjo prie viešojo interneto taškų tinklo kūrimo ir gyventojų skaitmeninio raštingumo gebėjimų ugdymo. Lietuvos bibliotekų tinklą sudaro per 2000 nemokamai prieinamų institucijų, kurios yra arčiausiai visų gyventojų namų ir glaudžiai siejasi su darbo, studijų ir laisvalaikio veikla.

„Bibliotekos tampa žmonių mokymosi visą gyvenimą, eksperimentavimo vietomis, kuriose atsiskleidžia kūrybiškumas, išbandomos naujos idėjos. Šiuolaikinių bibliotekų jau nebesiejame vien tik su knygomis, bet su kūrybinėmis dirbtuvėmis, mini laboratorijomis, ekologiško maisto tiekimu vargingai gyvenantiems žmonėms, sėklų ir įvairiausių įrankių dalijimo vietomis“, – teigė doc. dr. Z. Manžuch.

Konferencijos pranešimuose atsispindėjo įvairūs požiūriai į mokslo komunikaciją, kultūros bei meno ir bibliotekų vaidmenis, jų indėlį skleidžiant žinias apie mokslo ir technologijų pažangą.

Sukaupta patirtimi apie komunikacijos tarp mokslininkų ir visuomenės svarbą skleidžiant mokslo žinias dalijosi prof. dr. Noelle Aarts (Radboudo universitetas, Nyderlandai). Profesorė pabrėžė, kad mokslo komunikacija – tai pirmiausia dialogas tarp mokslininkų ir visuomenės. Dialogas užtikrina, kad abi komunikuojančios pusės ne tik perteikia savo pozicijas, bet ir klausosi viena kitos ir siekia surasti sąlyčio taškų. Sėkminga mokslo komunikacija reikalauja iš mokslininkų viešojo kalbėjimo ir efektyvaus klausymosi kompetencijų, gebėjimo sukurti ryšį su auditorija, suprasti ne tik racionalius argumentus, bet ir emocijas.

Anette Mjöberg (Švedijos Hesleholmo viešosios bibliotekos direktorė; Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos IFLA Viešųjų bibliotekų komiteto sekretorė ir Šiaurės šalių bibliotekų tinklo valdybos narė) savo pranešime bibliotekas vadino „žmonių universitetais“, pabrėždama, kad jos yra švietimo, žinių ir kultūros sklaidos varomoji jėga. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės bibliotekos smarkiai keičiasi – jos siūlo vartotojams robotikos bei programavimo ir kitus technologijų naujovių perpratimo užsiėmimus, leidžia tobulinti žinias ir gebėjimus visiems gyventojams nepaisant jų socialinio ir ekonominio statuso.

Apie mokslo ir meno ryšį, jų tarpusavio sąveiką pranešimą skaitė Meno ir mokslo laboratorijos atstovai dr. Rusnė Kregždaitė ir Justas Tertelis. Ši laboratorija vienija jaunus mokslo daktarus, doktorantus, tiksliųjų ir gamtos mokslų studentus, teatro ir vizualiųjų menų kūrėjus. Pranešėjai pristatė įvairius laboratorijos projektus ir naujausią sumanymą – spektaklį „Errorai“, kuriame samprotaujama apie žmogaus prigimtinę savybę klysti ir atskleidžiamas menininko požiūris į mokslą.

Savo patirtimi konferencijoje dalijosi ir kiti pranešėjai: dr. Rimantas Vaitkus (Vilniaus universitetas) pasakojo apie mokslo žinių perteikimą edukacinėje veikloje, Linas Šmigelskas (Lietuvos etnokosmologijos muziejus) pristatė mokslo ir pasiekimų sklaidą Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, o Donatas Kubilius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – Lietuvos nacionalinės bibliotekos kūrybines dirbtuves ir naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“.

Po pranešimų vyko interaktyvi diskusija, kurioje kalbėta apie mokslo komunikacijos tikslus ir auditorijas, mokslo ir meno sąveiką žinių komunikacijoje ir bibliotekų vaidmenį mokslo komunikacijos procesuose. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Martynas Petrikas ir prof. dr. Elena Macevičiūtė.