2018 m. gruodžio 7 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) vyko jau 7-asis geografų forumas „Geografija: mokslas ir edukacija“. Geografijos mokytojai, mokslininkai, studentai ir visi besidomintys diskutavo apie geografijos aktualumą, mokslą ir komunikaciją.

„Kinta mūsų susitikimų statusas, anksčiau jis vadinosi nacionaline moksline konferencija, dabar – forumu, viešąja konsultacija. Nekinta tik imlus mūsų susitikimų pavadinimas „Geografija: mokslas ir edukacija“. Jame užkoduota pagrindinė idėja – jungti mokslą (geografiją) ir jo edukaciją, tiek bendrojo ugdymo, tiek aukštojoje mokykloje; skatinti akademikų ir mokytojų bendravimą. Taip jau nutiko, kad mokslininkų ir mokytojų darbo rezultatų vertinimo kriterijai yra skirtingi, o tai atitolino vieną nuo kitos šias profesines bendruomenes. Vis dėlto esame vienoje valtyje ir vieni nuo kitų labai priklausomi“, – pradėdamas forumą sakė dr. Zigmas Kairaitis.

VU CHGF Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus pasidžiaugė galįs vis dažniau pasveikinti geografijos mokytojus M. K. Čiurlionio gatvėje esančiame institute. Jis priminė, kad jau 2019 m. sausio 25 d. čia vyks antrasis Geomokslų olimpiados turas, o balandžio mėnesį – nacionalinis Č. Kudabos geografijos konkursas.

Šiuolaikinė – į aktualijas orientuota – pamoka

Mokytojo Šiaurės licėjuje ir dėstytojo VU CHGF bei Fizikos fakultete darbą derinantis dr. Simonas Šabanovas forume skaitė pranešimą apie šiuolaikinę geografijos pamoką. Kokia ji? Pasak jo, stebint pamokas tapo akivaizdu, kad per dažnai mokiniams liepiama įsisavinti teorinę medžiagą, o tada ją įtvirtinti pratybose. Ir taip pamoka iš pamokos. Juk tai nuobodu. Todėl pranešėjas siūlo skatinti mokinių aktyvumą ir leisti jiems geografijos žinias pritaikyti problemoms spręsti.

„Skaitmeninės technologijos pasitelkiamos siekiant vaizdžiai pateikti medžiagą, tačiau svarbiausia šiuolaikinėje pamokoje – į aktualijas orientuota geografija, kūrybiška pamokos struktūra“, – kalbėjo dr. S. Šabanovas.

Ar vadovėliuose yra klaidų?

VU CHGF docentas dr. Rolandas Tučas yra mėgstamas studentų ir geografijos mokytojų už įdomius politikos, demografijos aktualijų komentarus. Šiame forume jis užsibrėžė pagaliau ištaisyti klaidingai vartojamus terminus „anklavas“ ir „eksklavas“, sukritikavo vadovėliuose dažnai naudojamą anklavo pavyzdį – Dieveniškes. Pasak pranešėjo, Dieveniškės yra pusiau anklavas.

CHGF Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorė dr. Giedrė Godienė moderavo baigiamąją diskusiją. Ji ragino apgalvoti, kaip atrodo geografijos komunikacija. Kaip drauge svarstome apie žinias ir prasmes, vertybes, patirtis, metodus ir formatus, dalijamės lyderystę ir atsakomybes, ugdome gebėjimus, užduodame klausimus, švenčiame bendruomeniškumą ir virstame komanda, ieškančia, kas yra bendra mūsų visų žinutė tiems, kas rinksis būti geografais?

Dr. Giedrė Godienė priminė, kad šis beveik 70 dalyvių sulaukęs forumas yra graži prieš metus toje pat auditorijoje vykusio susibūrimo „Apie geografijos žinių galią“ tąsa: geografų bendruomenė nuosekliai eina tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo keliu.

Forume dalyvavo VU CHGF, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Ugdymo plėtotės centro, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos geografų mokytojų asociacijos atstovai.

Renginys yra Ugdymo plėtotės centro projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) dalis.