Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras kartu su JAV ambasada Lietuvoje antrą kartą surengė viešą diskusiją, skirtą seksualinio priekabiavimo temai. Šis renginys yra ir tarptautinės kampanijos „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“ dalis.

Maždaug prieš metus kilęs #metoo judėjimas – tai diskusijos „Seksualinis priekabiavimas: riba tarp (ne)(be)leidžiama“ kontekstas. Pasak diskusiją pradėjusios ir moderavusios VU docentės dr. Ilonos Michailovič, vienas dažniausių panašių diskusijų aspektų – riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo ir aukų baimė prabilti.

Panaši situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, o diskusijos šia tema vyksta visame pasaulyje. Kaip sakė JAV ambasadorė Lietuvoje J. E. Anne Hall, nors tema nelengva, bet, pradėjus ja kalbėti, po kurio laiko pasidaro vis lengviau susikalbėti. „Deja, seksualinis priekabiavimas yra mūsų gyvenimo dalis. Mes per ilgai tylėjome, negalėdami tuo patikėti“, – pripažino ambasadorė. Kartais gali būti sunkiau atskirti, tačiau ambasadorė A. Hall pabrėžė, kad svarbiausias indikatorius – vidinis jausmas: „Jei jūs viduje jaučiatės blogai, tai ir reiškia ribą. Mes turime rasti drąsos patikėti šiuo instinktyviu jausmu. O tada apie tai pasakyti garsiai.“

Mažiau tolerancijos smurtui

Ambasadorės mintis pratęsė ir VU bendruomenės reikalų prorektorė doc. dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė. Jos manymu, svarbiausias dalykas, kurį #metoo judėjimas inspiravo akademinėje bendruomenėje ir pačiame universitete – tai atvirumas temai ir pradėtas pokalbis. „Seksualinis priekabiavimas yra smurtas. Ir čia būtų galima sustoti, nes jokio smurto mes negalime leisti ir toleruoti. Kita vertus, Lietuvos visuomenėje, mano nuomone, smurtinio elgesio dar labai daug“, – sakė doc. dr. B. Švedaitė-Sakalauskė.

Prorektorė atkreipė dėmesį, kad akademinės bendruomenės branduolį sudaro daug jaunų žmonių, kurie bendrauja, mezga santykius tarpusavyje, o tarp jų gali pasitaikyti ir nepageidaujamų. Reguliuodamas darbuotojo ir darbdavio santykius VU turi gana aiškų veikimo modelį, o studentų tarpusavio santykių atžvilgiu dar reikia platesnių diskusijų, ieškant susitarimų, atversiančių pokyčio galimybę.

VU vidiniais teisės aktais įtvirtinta nuostata, kad bet kokia smurto ar diskriminacijos forma nėra toleruojama, o tai patyrusius ar pastebėjusius raginama pranešti el. paštu pasitikejimas@cr.vu.lt. Tyrimą pasirengusi atlikti iš profesionalių psichologų ir teisininkų sudaryta speciali komanda, kuri operatyviai nagrinės kiekvieną pranešimą ir suteiks pagalbą, garantuodama visišką konfidencialumą.

Prorektorės doc. dr. B. Švedaitės-Sakalauskės įsitikinimu, ši tema svarbi ne tik VU, bet ir visai mūsų visuomenei, nes veda prie gyvenimo su daug mažiau smurto ir daugiau tarpusavio pagarbos.

Pasak į diskusiją įsitraukusios Varšuvos universiteto profesorės habil. dr. Renatos Mieńkowskos-Norkienės, #metoo buvo vienas judėjimų, kurie atskleidė ne tik problemą, bet ir kiek netikėtą jos mastą. Profesorė pabrėžė, kad seksualinis priekabiavimas – tai ne tik smurtas ar nusikalstama veika, tai ir socialinė, ekonominė, politinė problema. Tai problema, susijusi su sveikata, išsilavinimu, daugybe labai svarbių sričių, o jos taip pat gali tapti priežastimi, dėl kurios smurtas dar taip toleruojamas. Tai, ką mes laikome priekabiavimu ar smurtu, mokslininkės teigimu, priklauso nuo politinės-socialinės atmosferos, politinės kultūros konkrečioje valstybėje ir visuomenėje. Todėl labai svarbu suprasti problemą, užsiimti visuomenės švietimu, neretai – net politiniu spaudimu. Taip pat – vietoj retkarčiais pasitaikančio susiskaldymo vienytis visur, kur tai įmanoma.

Esminis žodis – nepageidaujamas  

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pirmiausia priminė, kaip seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas jau 20 metų galiojančiame Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme: tai „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“. Ekspertės manymu, kertinis šio apibrėžimo žodis – nepageidaujamas, kuris leidžia atskirti, kada elgesys priimtinas abiem pusėms, o kada vienai iš jų – nepriimtinas. Tai iš esmės ir yra riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo.

Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą yra numatyta bauda. Pasak teisininkės, ji nėra didelė ir per visą įstatymo galiojimo praktiką nė karto netaikyta, nes buvo pasirinktos kitos priemonės. Seksualinis priekabiavimas pagal Darbo kodeksą – šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Todėl jeigu tokie nusižengimai užfiksuojami darbinėje aplinkoje, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo. Tuo tarpu švietimo institucijoms įstatyme nustatyta pareiga užtikrinti, kad tiek darbuotojai, tiek studentai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Toliau jau kiekvienam universitetui paliekama pačiam nusistatyti konkrečias taisykles ir prevencijos priemones.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia vidutiniškai 5 skundų dėl seksualinio priekabiavimo. Tai nepakito net prasidėjus #metoo judėjimui, nes Lietuvoje žmonėms dar vis per jautru ir neįprasta apie tai kalbėti. Kita vertus, teisininkės teigimu, neseniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas kaltinimus buvusiam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui, paskelbė kelis svarbius dalykus: nepageidaujamumas seksualinio priekabiavimo kontekste nebūtinai turi būti demonstratyviai išreiškiamas – pakanka, kad būtų akivaizdu, jog tas elgesys netoleruotinas ir nepriimtinas. Teismas taip pat pripažino, kad įstatyme minimą siekį ar tikslą pakenkti, sukurti bauginančią aplinką labai sunku įrodyti, todėl svarbiausia, kaip jaučiasi pati auka.

Drąsos prabilti nedelsiant

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir VU partnerystės docentas Arūnas Meška, matydamas pasaulinę statistiką, kad kas trečia–ketvirta moteris patiria prievartą, sako, kad  jo praktikoje 1 mln. tenka 10 atvejų: „Tad kyla klausimas, ar mes labai gera visuomenė, kur nėra priekabiavimo, ar pas mus ta tolerancija ir latentiškumas labai dideli, žmonės nelinkę apie tai kalbėti.“

Prokuroro teigimu, #metoo judėjimas bylų skaičiui jokios įtakos nepadarė: 2016 m. buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, 2017 m. – 7, o šiais metais jie turi tuos pačius 7 pradėtus tyrimus. Iš jų 2017 m. į teismą perduota 1, 2018 m. – 2 bylos. Atsisakyta nagrinėti neįžvelgus nusikaltimo sudėties: 2016 m. – 26, 2017 – 30, 2018 m. – 27 atvejai. A. Meška paaiškino, kad tiek daug nepradėtų atvejų, nes Lietuvoje labai siaurai apibrėžta nusikaltimo sudėtis: būtina įrodyti, kad žmogus savo elgesiu siekė seksualinio bendravimo ar bent jau seksualinio pasitenkinimo. Tuo tarpu prokurorai labai dažnai susiduria su atvejais, kai vadovas ar kitas asmuo, nuo kurio besikreipiantysis ar besikreipiančioji priklausomi, nesiekia seksualinio pasitenkinimo, bet nori pasityčioti ar pažeminti. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nebūna pradėtas.

Baudžiamojo nusižengimo atveju numatyta bauda, laisvės apribojimas arba trumpalaikis areštas. Tai pati lengviausia nusikalstamos veikos forma, o įrodinėti pačiai aukai tenka labai daug. Todėl daugeliu atvejų auka gali net nenorėti niekur kreiptis. Juolab kad judėjimo pagarsinti atvejai sankcijų niekam neužtraukė dėl tokiems baudžiamiesiems nusižengimams taikomos 3 metų senaties. Pasak prokuroro, aukštosios mokyklos atveju auka gal net nespėja pabaigti studijų, o kai jau kreipiasi atsikračiusi galimos dėstytojo įtakos, būna praėję per daug laiko.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja L. Vengalė-Dits paaiškino, kad kreipiantis į juos taip pat yra senaties terminas ir jis dar trumpesnis – vos 3 mėnesiai nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba jų paaiškėjimo. Todėl visais atvejais siūloma nedelsti ir kreiptis bent jau anonimiškai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tiriant skundus dėl seksualinio priekabiavimo įrodinėjimo pareiga tenka apskųstajam asmeniui. Todėl tai yra palankesnis ir aukai saugesnis kelias.

Prokuroras A. Meška taip pat atkreipė dėmesį į akademinei bendruomenei aktualų tarptautinį kontekstą. Skirtingose tautose gali būti priimtinos ir skirtingos bendravimo normos, todėl susidūrus su kitos tautos atstovu patariama neskubėti vertinti vienareikšmiškai – svarbi intencija. Ir vis dėlto visais atvejais, jei kažkuri pusė pasako, kad jai vienas ar kitas elgesys nemalonus, kita pusė turi liautis.

Visą paskaitos vaizdo įrašą galite rasti čia: www.youtube.com/watch?v=yFRwCM3JrQs.