Sausio 4 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Susitikime su VU GMC direktoriumi dr. Gintaru Valinčiumi ir centro mokslininkais aptartas požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), Europos Sąjungoje (ES) vyraujančią politiką jų atžvilgiu, apsikeista įžvalgomis.

V. Andriukaitis pasidžiaugė VU GMC pasiekimais, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje plėtoti moderniąsias biotechnologijas yra sudėtinga dėl galiojančių teisės aktų, kurie užkerta kelią naudoti naujausius biotechnologijų ir mikrobiologijos pasiekimus, atlikti tyrimus bandymų stotyse. „Dirbant Europos Komisijoje mane nustebino ne tik įstatymai, bet ir neigiama visuomenės nuomonė tokiose ES valstybėse kaip Austrija, Prancūzija ir Vokietija, kur GMO laikomas prakeiksmu. Šiuo požiūriu gyvename keistame amžiuje, kuriame dar likę daug akmens amžiaus mąstysenos“, – stebėjosi Europos Komisijos narys. Jis pridūrė, kad per ketverius metus patyrė sunkių išbandymų, bet nutarė ieškoti sprendimų, atrišiančių rankas taikyti naujausius biotechnologijų pasiekimus praktikoje, pirmiausia augalininkystėje. Biotechnologijų taikymas kuriant naujas augalų rūšis galėtų padėti išspręsti pasaulines maisto trūkumo, klimato kaitos problemas, o nauji augalai, atsparūs ligoms ar temperatūrų pokyčiams, leistų mažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

„Maisto saugoje turiu 500 mln. ekspertų, nes kiekvienas save laiko maisto ekspertu. Maisto sauga yra labai fanatizuota sritis, joje daug subjektyvumo, bet maisto saugos principai yra tiktai moksliniai, remiamės tik Europos maisto saugos tarnybos ekspertizėmis. Jeigu sugriausime mokslu pagrįstą maisto saugą, tada jau nieko nebereikės“, – apibendrina V. Andriukaitis. Pasak jo, 19 iš 28 ES šalių pasisako prieš GMO, tarp jų ir Lietuva. Europos Komisijos nario nuomone, savo valstybėje galime, tarkime, neauginti genetiškai modifikuotų sėklų, bet neturėtų būti draudžiama kurti naujas rūšis ir parduoti kitiems regionams, kuriuose yra didžiulė tokių sėklų paklausa. Išskirtinos Lotynų Amerika, Kinija, Afrika ir Šiaurės Amerika.

V. Andriukaičio pateikta statistika byloja, kad net tokiame palyginti turtingame regione kaip ES 55 mln. žmonių pavalgo tik kas antrą dieną, o 115 mln. atsidūrę tie skurdo rizikos riba.

„Dabar didelis ES potencialas uždarytas mokslo slėnių getuose, o naujus pašarus, gautus genetiškai modifikuojant organizmus, tenka pirkti iš anapus Atlanto. Neįsivaizduoju galimybės judėti į priekį be biotechnologijų taikymo augalininkystei, jau nekalbant apie gyvulininkystę. Visos ES valstybės perka genetiškai modifikuotus pašarus. Pernai jų nupirkta 37 milijonai tonų iš Argentinos, Brazilijos, JAV ir Kanados. Organinė žemdirbystė nepajėgi Lietuvoje sukurti tiek pašarų, kad užtektų mūsų galvijų bandoms išmaitinti“, – reziumavo V. Andriukaitis.

Derliai ima mažėti ir keistis, tad reikia galvoti apie naujus maisto šaltinius. Manoma, kad iki 2030 m. žemėje bus apie dešimt milijardų žmonių. Dabar jų apie aštuonis. Šiuo metu jau vyksta milžiniška dirvožemio erozija, vyrauja aukštas cheminis užterštumas, problemiška dirvos cheminė sudėtis. Čia padėti galėtų biotechnologijos. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingo komisaro teigimu, akivaizdu, kad atsiranda naujų technologijų poreikis: „Deja, nemažai žaliųjų yra fundamentalistai, pilni pseudomokslinių idėjų, ignoruoja mokslo žiniomis grįstus sprendimus ir rekomendacijas.“

VU GMC direktoriaus dr. G. Valinčiaus manymu, atsisakydami genų technologijos ir taikomųjų tyrimų su genų inžinerijos technologijomis atsisakome milžiniškos pridėtinės vertės: „Vieno žmogaus sukuriama molekulinės technologijos vertė siekia 250 tūkst. eurų per metus, kai tradicinės maisto pramonės segmentų pridėtinė vertė tesiekia 20–25 tūkst. eurų. Europa, drausdama GMO ir genų inžinerijos darbus, pasmerkia ateities kartas skurdui.“

Susitikime dalyvavusi VU GMC neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė kalbėjo, kad žinomi žmonės savo viešais pasisakymais galėtų padėti po truputį keisti susiformavusį kritišką požiūrį į naująsias technologijas.

Prof. Saulius Klimašauskas atkreipė dėmesį į Amerikos mokslininkų iniciatyva parengtą peticiją, kuria prašoma paremti GMO ir auksinius ryžius. Šio dokumento esmė ta, kad visoms naujai sukuriamoms augalų veislėms turėtų būti taikomi vienodi saugumo standartai nepaisant to, kokiu būdu išvedami genetiškai modifikuoti augalai.

VU GMC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Žvirblienė pažymėjo, kad pasisakantieji prieš GMO dažniausiai pateikia antimokslinius metodus, kaip ir tie, kuri pasisako prieš vakcinaciją – tokio požiūrio žala Pietų Europoje jau išryškėjo tymų protrūkiu.