2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Klinikinės medicinos instituto profesorius dr. Narimantas Evaldas Samalavičius atliko pirmąsias robotinės chirurgijos operacijas Lietuvoje, o kartu ir Baltijos valstybėse. Šiuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Chirurgijos departamento vadovo pareigas einantis profesorius, vyriausiasis mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija“ redaktorius N. E. Samalavičius džiaugiasi šia vis populiarėjančia chirurgijos praktika ir naujomis patirtimis.

„Pradėjęs dirbti KUL labai nudžiugau sužinojęs, kad robotinė chirurgija čia buvo pradėta įgyvendinti jau daugiau nei prieš metus, o kartu ji tapo viena iš pagrindinių šios idėjos autoriaus, ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. Vinso Janušonio naujosios kadencijos krypčių. Su visa energija įsitraukiau į šia kryptimi einančių darbuotojų grupę. Teko ilgai gilintis į robotinės chirurgijos subtilybes. Prieš atliekant pirmąsias operacijas, ligoninės darbuotojų grupė – pilvo chirurgai, urologai, ginekologai, anesteziologai ir operacinės slaugytojos – stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje bei Danijoje. Šiuo metu KUL jau atlikta per 30 robotinių operacijų, ir šių operacijų skaičius sparčiai auga. Mūsų turima robotinė sistema turi keletą labai svarbių technologinių inovacijų: kamera, kuri padeda chirurgui matyti operacinį lauką, valdoma paties chirurgo akimis, taktilinis jutimas, kai chirurginiam instrumentui atsirėmus į kietesnį paviršių tą patį jaučia ir chirurgas, valdydamas operaciją iš robotinės konsolės. Robotinė chirurgija mūsų įstaigoje plačiai diegiama pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje“, – pasakojo prof. N. E. Samalavičius.

Pasak mediko, svarbiausia tai, kad dėl šios novatoriškos chirurgijos bus galima teikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas Lietuvos gyventojams, trumpinti ligonių hospitalizacijos trukmę, mažinti pooperacinių komplikacijų skaičių, užtikrinti greitesnę reabilitaciją ir grįžimą prie įprastinės veiklos, mažinti nedarbingumo laiką ir vis dažniau išvengti ilgalaikio neįgalumo, o onkologijos srityje, be minėtų privalumų, dar ir pagerinti onkologinius rezultatus, pailginti išgyvenamumą.

„Reikšminga ir tai, kad atsiveria didžiuliai horizontai plėtojant medicinos mokslą, atliekant naujus klinikinius tyrimus ir taip prisidedant prie pasaulinio medicininės literatūros lobyno. Neabejoju, kad per kelerius ateinančius metus robotine chirurgija galės pasidžiaugti ir kitos Lietuvos gydymo įstaigos. Tai tiesiog neišvengiama“, – pažymėjo profesorius.

Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado beveik prieš 20 metų, tačiau jos vystymąsi labai ribojo ne tik įrangos kaina, bet ir pirmosios robotinės įrangos trūkumai, be to, ji nebuvo sertifikuojama įvairiose pasaulio šalyse. Sparčiau robotinė chirurgija ėmė vystytis tik prieš dešimtmetį, kai patobulėjo esama įranga, buvo išspręsti jos licencijavimo klausimai ir pasirodė vis daugiau įrodymais paremtos medicinos duomenų apie šios chirurgijos rūšies privalumus. Pasaulyje jau atlikta per 3 milijonus robotinių operacijų.

Robotinės technologijos chirurgijoje privalumai – aukštos raiškos erdvinis operacinio lauko vaizdas; robotiniai instrumentai, valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl leidžia kokybiškai atlikti operacijas mažose erdvėse; instrumentų valdymo tikslumas, sumažinantis bet kokią pašalinio rankų judesio įtaką pagrindiniam judesiui; dėl ergonominių darbo sąlygų smarkiai sumažėjęs chirurgo nuovargis.

Ypač robotinė chirurgija paplito gydant prostatos vėžį – 2018 m. paskelbta metaanalizė, paremta 17 000 operuotų pacientų patirtimi, parodė, kad robotu operuojant prostatos vėžį buvo prarandama mažiau kraujo, reikėjo mažiau kraujo perpylimų, pašalinto operacinio preparato kokybė buvo geresnė, pavyko geriau išsaugoti nervinius rezginius, todėl mažiau pacientų skundėsi po operacijos sutrikusia lytine funkcija ar atsiradusiu šlapimo nelaikymu, pasiekti geresni onkologiniai rezultatai. Šiandien per 90 proc. JAV atliekamų prostatos vėžio operacijų yra robotinės. 2017 m. korėjiečiai paskelbė pirmąjį straipsnį, kuriame teigė, kad po robotinių tiesiosios žarnos vėžio operacijų gauti geresni onkologiniai rezultatai: padidėjęs 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir menkesnė ligos progresavimo galimybė.