Sausio 2 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) vyko seminaras gamtos mokslų mokytojams, kuriame jie analizavo, kas yra žmogaus būties ir prigimties chemija.

Žmogaus prigimties bruožai gali būti suskirstyti į keturias tarpusavyje susijusias temas: saugumas, maistas, poravimasis, socialinė padėtis.

CHGF Chemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Aivaras Kareiva sako, kad nors kai kurie žmogaus prigimties bruožai yra tiesiogiai susiję su norais ir troškimais, mes esame pagaminti iš atomų, kurie nenori jokių dalykų.

„Gyvybės kilmė – viena iš didžiausių mokslo paslapčių. Kaip negyvas molekulių mišinys transformavosi į gyvą organizmą? Koks mechanizmas lėmė tokią permainą?“ – klausė profesorius.

Gyvybė atsirado, kai neorganinių medžiagų mišinys pavirto mikroorganizmu ir jam susidarė sąlygos reprodukuotis arba replikuotis (dvigubėti). Tai reikštų, kad nukleobazės gali būti susintetintos laboratorijoje, bet to neužtenka – ar gali laboratorijoje susidaryti ir RNR grandinės?

„Mūsų organizmai yra fantastiškai tvarkingi, struktūrizuoti. O tai lyg ir prieštarauja antrajam termodinamikos dėsniui, sakančiam, kad izoliuotose sistemose savaime gali vykti tik tokie procesai, kurių metu didėja sistemos entropija (netvarka). Šis konfliktas sukelia dvi problemas. Termodinamiškai sistemos visada turėtų susidaryti chaotiškai. Visos mūsų kūnuose esančios amino rūgštys yra kairiojo sukimo, visi nukleotidai yra dešiniojo sukimo. Tai yra optinė izomerija – molekulės yra viena kitos veidrodiniai atspindžiai. Jos negali būti sutapatintos, uždedant vieną ant kitos“, – priminė prof. A. Kareiva. Taigi, nors tam tikros primityvios gyvybės formos mėgintuvėliuose jau yra kuriamos, mokslininkams teks išspręsti šį konfliktą.

Seminaro dalyviai buvo supažindinti ir su chromatografijos tyrimo metodu. Kaip pasakojo Chemijos instituto profesorius Audrius Padarauskas, chromatografija yra vienas populiariausių medžiagų atskyrimo, analizės ir tyrimo metodų, pagrįstų daugkartiniu jų pasiskirstymu tarp dviejų fazių, kurių viena juda kitos atžvilgiu. Tuo, atlikdami praktinius eksperimentus, įsitikino ir mokytojai. Seminare dalyvavo 30 pedagogų iš visos Lietuvos.