• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Anapilin iškeliavo prof. Albertas Rosinas

Filologijos fakultetas | 2010-07-23 11:21 | Komentarų: 0
Srautas
Albertas Rosinas

Albertas RosinasSu giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 23 d. eidamas 73-iuosius metus mirė žymus baltistas, Vilniaus universiteto profesorius habilituotas daktaras Albertas Rosinas.

Profesorius A. Rosinas gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupyje, Kelmės rajone. Studijavo Vilniaus universitete ir Latvijos universiteto aspirantūroje. Dėl politinių aplinkybių aspirantūros baigti negalėjo. Nuo 1964 iki 1989 m. dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale ir iš jo išaugusiame Vilniaus inžineriniame statybos institute, o nuo 1989 – Vilniaus universitete. Buvo VU Baltų filologijos katedros vedėjas, žurnalų Baltistica ir Gimtoji kalba redaktorių kolegijos narys, atkurtosios Lietuvių kalbos draugijos pirmasis pirmininkas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas.

Svarbiausi profesoriaus A. Rosino mokslo darbai: „Baltų kalbų įvardžiai“, „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai“, „Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra“, „Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema“ „Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra“. Už baltų kalbų įvardžių tyrimus 1997 m. A. Rosinui paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija, taip pat profesoriaus Jono Kazlausko ir Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Būgos premijos. A. Rosinas parengė Prano Skardžiaus rinktinių raštų penkis tomus, drauge su bendraautoriais sudarė kelis statybos terminų žodynus, paskelbė straipsnių baltų kalbų istorijos, dialektologijos, kalbos kultūros klausimais.

Alberto Rosino mokslo darbai – pirmiausia baltų kalbų įvardžių monumentalios studijos – yra didis įnašas į baltų ir apskritai indoeuropiečių kalbotyrą. Kolegos ir buvę mokiniai prisimename jį kaip neprilygstamą morfologijos specialistą, puikų latvių kalbos mokovą ir jos istorijos dėstytoją, kalbos kultūros entuziastą, kalbinių humoreskų meistrą, didelį darbštuolį. Profesorius gerai mokėjo ir nepaprastai mylėjo savo gimtąją tarmę, pastaraisiais metais buvo pasinėręs į jos veiksmažodžio tyrimus.

Netikėta mirtis išplėšė iš mūsų tarpo aktyvų, jėgų ir idėjų kupiną mokslininką, atsidavusį mokslo tiesos ieškotoją, tikrą baltistikos ąžuolą.

Profesorius A. Rosinas bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje liepos 25 d. Atsisveikinimas nuo 10 iki 17 val. Liepos 26 d. atsisveikinti galima nuo 10 iki 13 val., o karstas išnešamas 15 val. Laidojamas Antakalnio kapinėse.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko kalba šventiniame renginyje

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt