Kasmet Vilniaus universitetą (VU) renkasi vis daugiau studentų, turinčių negalią. Šis pasirinkimas – neatsitiktinis. Čia jie sulaukia vis daugiau dėmesio. Patvirtinta ir įgyvendinama strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas“, aktyviai dirba universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatorės ir kontaktiniai asmenys padaliniuose, kurie reguliariai bendrauja, dalijasi informacija, organizuoja seminarus, įvairius neformalius susitikimus. Taip pat mezgami ir palaikomi ryšiai su kitais negalios klausimų koordinatoriais Europoje.

Vienas jų – neseniai VU viešėjęs Dublino universiteto Trejybės koledže įsikūrusio Negalios paslaugų centro vadovas Declanas Treanoras. Jis savo nuoseklią veiklą įtraukties srityje Dublino universitete pradėjo dar prieš 18 metų, kai studentų su negalia buvo vos 60. Šiandien ten studijuoja daugiau kaip 18 tūkst. studentų, iš jų daugiau nei 1,5 tūkst. turi negalią ar mokymosi sunkumų. Tad jis ir jo centro komanda noriai dalijasi patirtimi su kitomis aukštosiomis mokyklomis apie tai, kaip, suteikiant galimybę studijuoti įvairią negalią turintiems žmonėms, laužomi nusistovėję mitai ir visuomenėse gajos nuostatos.

Svarbiausia pradėti

Viešėdamas VU ir diskutuodamas čia organizuotoje konferencijoje „Tema šešėliuose: psichikos sveikata ir studijos aukštojoje mokykloje“ D. Treanoras pabrėžė, kad svarbiausia – pradėti. Su negalia susijusių paslaugų studentams sukūrimas ir išplėtojimas užtrunka daug metų. Viskas prasideda nuo idėjų, pozicijos įsivardijimo, kuria kryptimi norima eiti siekiant lygiaverčių studijų sąlygų kūrimo visiems studentams. Tuomet belieka sistemingas ir nuoseklus darbas su nuostatų keitimu, atviras kalbėjimasis apie šias temas ir bendrų susitarimų paieškos. Tad, jo manymu, VU jau dabar yra gerame kelyje.

Tiek skaičiai iliustruoja, tiek eksperto patirtis leidžia teigti, kad kuo daugiau paslaugų, pagalbos siūlo universitetas, tuo dažniau ir drąsiau studentai kalba apie negalią ir kreipiasi pagalbos.

Lietuvoje šiuo metu dar svarstoma įteisinti darbo vietų kvotas negalią turintiems darbuotojams, Airijoje kvotų mechanizmas jau egzistuoja. Kadaise pradėję nuo 3 proc., suprato, kad tai per mažas iššūkis – jau nuo 2005 m. kvota pakelta iki 6 proc. D. Treanoro įsitikinimu, tokia pozityvi diskriminacija pasiteisina. Nuo 2014 m. Dublino universitete yra taikoma 25 proc. kvota studentams iš labiau pažeidžiamų grupių – tai žemesnės socioekonominės padėties, vyresnio amžiaus studentai, asmenys, turintys negalią. Iš minėtų 25 proc. – 8 proc. kvota taikoma studentams, turintiems negalią. Tai reiškia, kad šie stojantieji į norimą studijų programą gali patekti su kiek žemesniais balais. Apskritai Airijoje valstybinis finansavimas universitetams siejamas su šių socialiai jautrių grupių įtrauktimi. Taip užtikrinama, kad universitetas turėtų išteklių ir tikslinių paslaugų negalią turinčių studentų studijoms organizuoti.

Negalios paslaugų centras

Dublino universiteto Negalios paslaugų centras teikia pagalbą trimis pagrindiniais etapais. Pirmiausia pas juos ateinama į konsultaciją dar prieš stojant į universitetą. Taip centras iš anksto sužino, kokie žmonės studijuos, o tai leidžia kuo anksčiau pradėti ruoštis tinkamam studijų aplinkos pritaikymui. Antrasis etapas susijęs su tais studentais, kurie jau įstojo ir kreipiasi pagalbos. Kai kada jos reikia visai nedaug – tik egzaminų ir atsiskaitymų pritaikymo pagal individualius poreikius. Kartais tai ir sudėtingesnė kompleksinė parama: pavyzdžiui, be studijų proceso pritaikymo klausimų, reikalingos nuolatinės konsultacijos arba asistento pagalba. Taip pat centro darbuotojai teikia pagalbą tiems, kuriuos ištinka krizė studijų metu, o pagalbos poreikis susijęs konkrečiai su psichosocialine negalia. Centro komanda dirba su tais studentais, kurie kriziniu laikotarpiu gydosi ligoninėje: dieną lanko paskaitas, o po jų sugrįžta atgal į gydymo įstaigą. Tokie studentai neretai gali studijuoti tik lėtesniu tempu, todėl studijos gali būti pratęstos, pavyzdžiui, iki šešerių metų. Visa tai priklauso nuo individualios asmens situacijos ir istorijos, prie kurios universitetas prisitaiko.

Teigiami ir mąstymą keičiantys trikdžiai

Svečias pabrėžė, kad, norint dirbti negalios srityje, būtinas užsidegimas, o siekdamas socialinių pokyčių universitete, turi būti kovotojas arba teigiamų trikdžių iniciatorius (angl. positive disrupter). Kaip pats pusiau juokais užsiminė, jis savo veikla nuolat ką nors suerzina ir tai – būtinas darbo elementas: juk jeigu tai, ką darote, nieko nesuerzina, nesujaudina, nepaliečia – tai ir žmonių mąstymas nesikeičia.

D. Treanoras pastebi, kad per daugelį jo darbo metų situacija gerokai pasikeitė. Jo manymu, visas universitetas turėtų būti atsakingas už socialinių klausimų sprendimą, ir po truputį ši nuostata įsivyrauja. Dabar jau absoliuti dauguma Dublino universiteto dėstytojų noriai padeda ir nuolat domisi, kaip dirbti su papildomos pagalbos poreikį turinčiais studentais. Dažniausiai susiduriama su būtinybe keisti atsiskaitymo būdus. Pasak D. Treanoro, dauguma dėstytojų tą daro savanoriškai, tačiau egzistuoja alternatyva, leidžianti atsisakyti daryti pritaikymus paskaitų metu – tuomet dėstytojai turi pasirašyti oficialią atsisakymo pritaikyti studijas formą. Svečio teigimu, tokių atvejų yra, bet jie labai reti.

Dublino universitetas yra vienas iš nedaugelio aukštojo mokslo institucijų, kuriose jau dabar yra sukurta speciali dvejų metų studijų programa intelekto negalią turintiems asmenims. Ši programa buvo sukurta po ilgų diskusijų ir tarimųsi, kokie gali būti alternatyvūs mokymo būdai, kaip priimti kitoniškumą ir pan. Šiuo etapu jau yra kuriama ir pilna studijų programa, kuri ateityje suteiktų galimybę baigusiems gauti tokį pat kaip ir visų absolventų diplomą.

D. Treanoro nuomone, atvirumo negaliai politika universitete paskatino žmonių atvirumą vienų kitiems. Daugiau apie tai atvirai kalbamasi tarpusavyje, kitoniškumas ir įvairovė laikomi vertybėmis. Įgyvendinant tokią politiką bendruomenė siunčia žinią, kad šis universitetas yra atviras ir priimantis: sudarant tinkamus pritaikymus studijuoti, studentai, turintys negalią, kaip ir visi geba įgyti išsilavinimą.

Priimti nematoma

Tai, kad Vilniaus universitetas pradeda diskusiją apie psichikos negalią ir galimybes siekti aukštojo mokslo, svečio įsitikinimu, ypač svarbus žingsnis. Visuomet paslaugų teikimas prasideda nuo matomą negalią turinčių asmenų – judėjimo, regos ar klausos. Ir tik vėliau, plėtojant teikiamas paslaugas šioje srityje, žmonės, turintys psichosocialinę negalią, pasijunta saugūs ir išdrįsta kreiptis pagalbos. Svečio iš Dublino teigimu, kadaise ir jie savo bendruomenėje pradėjo nuo panašaus taško, išgyvendami tokį pat nerimą. Todėl džiugu, kad VU pradeda apie tai kalbėti ir ta linkme dirbti. Fizinė negalia yra matoma, o psichosocialinė – ne. Normalu, kad tik pradėjusi kalbėtis bendruomenė jaučiasi nekomfortiškai, bet ilgainiui tai tikrai duoda vaisių.

Svečio teigimu, visų kelias labai panašus – pradėti kaitos procesą nuo kalbėjimosi, įvairių žmonių pastebėjimo ir priėmimo. O tuomet prireiks daug metų, kol visi išmoksime būti kartu ir atsižvelgti į skirtingus poreikius.

D. Treanoras pripažįsta, kad jų universitetas yra vienas iš lyderių Europoje pagal studentų, turinčių negalią, įtraukimą į aukštąjį mokslą. Todėl jie nuolat dalijasi savo tyrimais, idėjomis, patirtimi su kitais partneriais tiek savo šalyje, tiek svetur. Šiuo metu Negalios centro darbuotojai savo patirtimi dalijasi Oksfordo universitete. Dėl tos pačios priežasties svečias VU kvietimu lankėsi ir Lietuvoje, o jo kvietimu VU Bendruomenės vystymo skyriuje dirbančios neįgaliųjų reikalų koordinatorės vyks į tarptautinę konferenciją Dubline (Airija), kurią organizuoja Aukštojo mokslo prieinamumo ir negalios asociacija (angl. Association for Higher Education Access and Disability, AHEAD). Tiek renginio metu, tiek vėliau susitikimuose Dublino universitete, tikimasi, bus galima sužinoti apie naujausias atvirumo politikos kryptis aukštajame moksle, pasisemti kitų šalių patirties negalios ir įvairovės tematika ir pasidalyti savąja.

Daugiau informacijos – kreipiantis į neįgaliųjų reikalų koordinatores el. p. negalia@cr.vu.lt arba specialioje skiltyje „Atviras neįgaliesiems universitetas“