VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojos prof. dr. Gabija Bankauskaitė ir lekt. Dileta Aleksandravičienė kovo 1–3 dienomis dalyvavo tarptautinėje asamblėjoje „Paveldas kaip taikos kūrėjas 2019“ (angl. „Heritage as a Builder of Peace 2019“) Florencijoje (Italijoje). Simpoziumo rengėjas – Romualdo del Bianco fondas, su kuriuo prof. Gabijos Bankauskaitės iniciatyva Vilniaus universitetas prieš metus pasirašė „Supratimo memorandumą“.

Tikslas – glaudinti ryšius tarp mokslo, meno ir verslo

Romualdo del Bianco fondo ir Vilniaus universiteto pernai pasirašytame „Supratimo memorandume“ numatyta stiprinti šalių bendradarbiavimą kultūrinės ir švietimo veiklos srityse siekiant didinti supratimą apie teritorijų kultūrinį identitetą, dalytis informacija, keistis gerosios turizmo patirties pavyzdžiais. VU dėstytojai ir studentai kviečiami identifikuoti tradicines vietinio kultūrinio paveldo formas, stiprinti paveldo ir kultūrinės tapatybės sąsajas, dalyvauti fondo renginiuose ir taip plėtoti tarpkultūrinį dialogą, tarptautiniu lygmeniu populiarinti vietos amatus, istorines ir kultūrines vertybes.

Kasmet fondo ir tarptautinio instituto „Life Beyond Tourism“ rengiamoje asamblėjoje dalyvauja fondo ekspertai bei judėjimui pritariančios aukštojo mokslo, visuomeninės ir privačios institucijos, palaikančios fondo koncepciją plėsti tarpkultūrinį dialogą, vystyti ryšius tarp institucijų, mokslininkų, menininkų, vietos amatų. Dalyviai skatina saugoti materialų ir nematerialų, ypač vietinį kultūros paveldą plačiąja prasme (nuo vietinių tradicijų, maisto iki kultūros paminklų ir kraštovaizdžio) bei ugdyti sąmoningą, o ne komercinį keliautoją, kuris pirmiausia pasauliui pristatytų savąją kultūrą ir reprezentuotų savą kraštą. Ši koncepcija yra „UNESCO tarptautinio kultūrų atkūrimo dešimtmečio“ (2013–2022 m.) programos dalis ir išplečia Jungtinių tautų (JT) 2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarkės tikslus.

Pristatė ypatingą Kauno paveldą

Simpoziumui buvo parengtas bendras prof. Gabijos Bankauskaitės ir dėst. Diletos Aleksandravičienės pranešimas „Kūrybiškas ir tvarus Kaunas – nuo laikinosios iki šiuolaikinės sostinės“. Jame akcentuota pastaruoju metu populiarėjanti darniojo turizmo sąvoka Kaune, didėjantys lankytojų iš įvairių šalių srautai. Keliautojams suteikiama galimybė aplankyti istorines ir kultūrines erdves, degustuoti vietinį maistą, susitikti su amatininkais, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Dėstytojos pristatė ryškų kūrybiško ir darnaus visuomenės, valdininkų ir vietos verslininkų bendradarbiavimo pavyzdį – Pažaislio vienuolyno ansamblyje įkurtą, Europos Sąjungos fondų ir vietos verslininkų finansuojamą, svetingumo kompleksą „Monte Pacis“.

Kitas svarbus pranešimo aspektas buvo tarpukario modernistinio paveldo Kaune išsaugojimas ir atnaujinimas: 2015 m. Kauno tarpukario architektūrai buvo suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas, 2017 m. Kaunas paskelbtas pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, siekiančiu gauti tarpukario architektūros UNESCO dizaino miesto statusą. Pranešimo metu buvo vizualiai pademonstruotas 1930-ųjų metų modernistinis Kauno dizainas ir architektūra, įkvėpta prabangaus amerikietiškojo bei individualistinio, avangardinio prancūziškojo Art deco, vokiškojo Bauhaus stiliaus, akcentuoti autentiškos architektūros ir interjero dizaino išsaugojimo pavyzdžiai vietos gyventojų pastangomis. Pranešime įvertinta 2018-ųjų – Europos kultūros paveldo – metų svarba Kauno tarpukario modernizmo išsaugojimui ir atkūrimui bei šios informacijos sklaidai Europoje, paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas“.

Svarbus Kauno pristatymo aspektas pranešime buvo sietas su miesto įtraukimu 2015 m. į UNESCO kūrybinių miestų tinklą, sukurtus maršrutus ir naujausius produktus, skirtus Kauno tarpukario laikotarpio modernistinei architektūrai, kultūriniam ir kulinariniam paveldui pažinti. Pranešimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad nemažai Kauno amatininkų, verslininkų gaminių yra susiję su tarpukario modernizmu ir perteikia vietos koloritą, pvz., lietuviški papuošalai CELSIUS 273 – unikalūs rankų darbo papuošalai reprezentaciniais tikslais dovanojami aukšto lygio Lietuvos svečiams – politikams, dvasininkams.

Ypatingo simpoziumo klausytojų dėmesio sulaukė nedidelio šeimos verslo linijos – gurmaniškų produktų „Žiedų skonis“ – pristatymas. Pabaigoje konstatuota, kad miesto bendruomenės kūrybiškumas ir tvari miesto plėtra yra pagrindinė Kauno strateginio vystymosi plano dalis rengiantis tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Šio simpoziumo metu dėstytojos užmezgė kontaktus su mokslininkais iš Italijos, Nyderlandų, Rusijos, Australijos ir kitų šalių.

Tarpkultūriniai mainai su Italija

Romualdo del Bianco fondo ir tarptautinio instituto „Life Beyond Tourism“ atstovai nuolat kviečia VU dėstytojus ir studentus dalyvauti fondo organizuojamuose renginiuose ir kursuose Florencijoje. Dalyvavimą įvairiose kultūrinėse ir mokslinėse iniciatyvose Italijos institucijose 2019 metais taip pat skatina ir Italijos Respublikos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija, finansuojanti Italijos ir užsienio šalių (taip pat ir Lietuvos) dėstytojų, ekspertų bei kultūros veikėjų mainus. Mainų tikslas – plėtoti intensyvesnius dvišalius kultūrinius ryšius abi šalis dominančiose srityse, skatinti universitetų ir tyrimų centrų bendradarbiavimą.