Modernėjančios finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, duomenų apsaugos iššūkiai, biotechnologijos keičia tai, kaip mes suprantame technologijas, o dėl to ne visuomet spėjama priimti optimalias jų vystymąsi reguliuojančias taisykles, užtikrinti etinių standartų laikymąsi. Vilniaus universiteto organizuotoje tarpdalykinėje konferencijoje „Future of Tech“ pasaulinio lygio pranešėjai iš užsienio ir autoritetingi Lietuvos ekspertai aptarė naujausius pasikeitimus ir technologijų sąveiką su teisiniu reguliavimu, etiniais standartais. Renginys taip pat pradėjo universiteto 440 metų gimtadieniui skirtų renginių ciklą.

Sveikindamas renginio dalyvius Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad labai svarbu Europai išlikti konkurencingai naujųjų technologijų eroje ir prisiimti riziką daugiau investuojant į tyrimus, susijusius su technologijomis ir inovacijomis. 2006 m. iš dešimties didžiausių pasaulio bendrovių tik viena buvo susijusi su technologijomis, o šiuo metu jau septynios, tačiau nė viena iš Europos.

Konferencijoje aptarta technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka žmogaus teisėms. Pasak Gento universiteto (Belgija) profesorės Evos Lievens, technologijos ir dirbtinis intelektas daro vis didesnę įtaką mūsų gyvenimams. Apie tai galima spręsti vien pažvelgus į socialinius tinklus – čia mes gauname personalizuotas, būtent mums skirtas reklamas. „Tai galime pasakyti ne tik apie komercines, bet ir apie politines žinutes. Net ir apie naujienas – mums internete pateikiamos naujienos, išrinktos pagal mūsų pomėgius, sritis, kuriomis domimės, lytį, amžių. Tai nebūtinai blogai, tačiau gali kilti grėsmė žmogaus teisėms, galimybėms mums laisvai apsispręsti“, – teigia profesorė.

Pagrindinės grėsmės, pasak prof. E. Lievens, kyla keturioms žmogaus teisėms: „Visų pirma, grėsmė kyla teisei būti nediskriminuojamam, kai internete mums pagal tam tikras atpažintas savybes pateikiamas tik pagal šiuos parametrus tinkamiausias turinys. Taip pat grėsmė kyla teisei į teisingą teismą, kai dirbtinis intelektas naudojamas teisėsaugos tikslais. Trečia, tai gali pažeisti teisę į privatumą ir duomenų apsaugą. Galiausiai, dirbtinis intelektas gali pažeisti teisę į saviraiškos laisvę ir informaciją.“ Esą dėl dirbtinio intelekto galima patekti į užburtą ratą, kai tam tikros savybės daro įtaką turiniui, kuris asmenį pasiekia, ir kartu kitoks turinys, neatitinkantis asmens savybių, ne. Dėl šios priežasties yra siūloma vaikų apskritai neprofiliuoti, kadangi automatizavimas to, kokios turėtų būti jų domėjimosi sritys ir kokia informacija gali juos pasiekti, gali daryti įtaką jų raidai, galimybei eksperimentuoti ir atrasti save bei savo pomėgius, interesų sritis.

Konferencijoje taip pat aptarti biotechnologijų ir gyvybės mokslų reglamentavimo teisiniai iššūkiai. Kaip pabrėžė G. Washingtono universiteto (JAV) profesorius Martinas J. Adelmanas, patentų gavimo procesas yra ydingas, dėl to šioje srityje išradimai ir jų autoriai dažnai įvertinami neteisingai, kaip kad galėjo nutikti ir profesoriaus Virginijaus Šikšnio atveju. Apskritai, pasak M. J. Adelmano, Europoje patentų gavimas šioje srityje yra labai komplikuotas ir sudėtingas, o JAV – gerokai paprastesnis. Dėl ilgų terminų ir sudėtingų procesų tam tikri išradimai Europos valstybėse gali būti užpatentuoti vėliau nei kitapus vandenyno ir likti nuvertinti.

Lodzės universiteto (Lenkija) mokslininkė Joanna Kulesza atkreipė dėmesį, kad internetui reguliuoti tik įstatymų leidėjų ar teisininkų nepakanka. Reikia, kad dalyvautų tiek visuomenė, tiek verslas, tiek teisininkai. „Apskritai Europa ir teisė didelio vaidmens internete nevaidina“, – sakė J. Kulesza.

Trečioji konferencijoje aptarta tema – duomenų ir kibernetinė sauga. Cosimo Monda, Mastrichto universiteto (Olandija) profesorius, atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais itin sunku apsaugoti duomenis ir užtikrinti, kad šie nepatektų į netinkamas rankas, taip pat paskatinti žmones domėtis savo asmeninių duomenų saugumu. Šiandien asmenys patys nėra linkę rūpintis savo duomenų apsauga. „Žmonės kaip niekad užsiėmę, skuba, niekas neskaito skilties „Terms and conditions“ pateikdami asmeninius duomenis, todėl mygtuką „I agree“ reikėtų pakeisti į „eh, whatever“, – juokavo profesorius.

Galiausiai konferencijoje aptarta finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Briuselio  laisvojo universiteto (Belgija) profesorius Josephas Tanega pabrėžė, kad nors žmogaus teisių ar duomenų apsaugos srityje yra išskiriami Vakarų ir Rytų požiūriai, finansinių technologijų srityje tokio skirtumo nėra, čia labai svarbų vaidmenį jau dabar vaidina, o ateityje dar didesnį vaidins Kinija.

Kalbėdamas apie technologijų inovacijas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius sakė, kad šalyje į mokslą apskritai labiau žiūrima kaip į kultūrinį reiškinį, o ne kaip į galimybę plėsti ir tobulinti socioekonominę padėtį: „Trūksta suvokimo, kad mokslo inovacijos gali prisidėti prie ekonominio augimo ir būti naudingos valstybei. Jos gali skatinti verslo plėtrą, pritraukti finansus.“

Mokslo ir studijų institucijos turi žengti koja kojon su naujausiais pokyčiais, todėl konferencijoje buvo paskelbta, kad Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos ir verslo administravimo, Medicinos, Matematikos ir informatikos ir kiti fakultetai steigia bendrą platformą (VU Tech Hub), kurioje Vilniaus universiteto studentai gaus galimybę derinti klasikinį išsilavinimą su naujausiomis technologijų tendencijomis, o tyrėjai – ieškoti inovatyvių ir kompleksinių sprendimų aktualioms problemoms, pasitelkdami kelių mokslo sričių laimėjimus. Be to, jau šį rudenį universitete startuos naujos studijų programos: verslo informacinės sistemos – dvikryptė bakalauro programa Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete ir technologijų teisės magistrantūros LL.M. programa anglų kalba studentams iš Lietuvos ir kitų šalių.