Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Antverpeno universiteto profesoriaus emerito Johano van der Auweros paskaitos. Jas organizavo Baltijos kalbų ir kultūrų institutas.
Prof. J. van der Auwera yra tikra pasaulio kalbotyros įžymybė: jo vardą Vilniaus universiteto studentai atsimena iš studijuojamų knygų viršelių, ir nedaug belikę kalbotyros sričių, apie kurias kalbant nebūtų verta jo cituoti.
Profesoriaus paskaitos niekuomet neprailgsta – net ir sudėtingomis temomis jis kalba labai gyvai, neretai pasitelkdamas smagius, šypseną keliančius pavyzdžius, ir netrunka auditorijos užkrėsti savo entuziazmu.
Bendrosios ir anglų kalbotyros profesorius Vilniaus universitete skaitė tris paskaitas.
Pirmoji, balandžio 2 d. vykusi paskaita „Such and suchlike: a cross-linguistic reconnaissance“ buvo skirta similiatyviniams demonstratyvams arba, paprasčiau tariant, tam, kas anglų kalboje kai kuriais atvejais reiškiama žodžiu such. Profesorius pristatė savo bei kitų lingvistų tyrimus šia tema aiškinantis, kaip vartojami, ką reiškia ir kuriai kategorijai priskirtini šie elementai.
Pradėdamas nuo anglų kalbos, profesorius organizavo tikrą kelionę po pasaulio kalbas – aptarė similiatyvinius demonstratyvus švedų, prancūzų, lotynų, sanskrito ir kanadų kalbose. Po paskaitos vyko klausimų sesija, kur netrūko pastebėjimų ir apie lietuvių kalbos atitikmenis toks, tokia.
Tuo tarpu balandžio 3 d. paskaitoje „Intertwining the negative cycles“ prof. J. van der Auwera pasakojo apie labai įdomų kalbos reiškinį, kuriam pats profesorius yra skyręs daug dėmesio savo darbuose. Tai neiginių ciklai – tokie reiškiniai, kai kalboje neiginys silpnėja ir jo vieno sakinyje ima nebeužtekti, tad į pagalbą pasitelkiamas koks nors papildomas elementas, kuris ilgainiui apskritai pirminį neiginį išstumia iš vartosenos ir užima jo vietą.
Šį kartą profesoriaus minėtų kalbų buvo tikra gausybė ir paskaitos klausytojai galėjo susipažinti su ištisa neiginių ciklų struktūrų įvairove pasaulio kalbose. Tačiau įvairovėje – vienovė: profesorius siūlė daugelį atskirais reiškiniais laikomų tokių kaitos ciklų vis dėlto priskirti tam pačiam, danų lingvisto Jesperseno vardu pavadintam neiginių ciklui.
Balandžio 4 d. prof. J. van der Auwera gausiam būriui anglų filologijos studentų bei kitų susidomėjusių Filologijos fakulteto bendruomenės narių skaitė paskaitą „Negative indefinites in the Englishes and English Creoles, with a focus on Jamaican Creole“. Paskaitos objektą profesorius pristatė pasitelkdamas gerai žinomų dainų žodžius – We don‘t need no education ir I can‘t get no satisfaction. Šiose visiems iki skausmo girdėtose eilutėse slypi reiškinys, vadinamas neiginio derinimu, kuris preskriptyvinės gramatikos atstovų yra atkakliai cenzūruojamas anglų standartinėje kalboje, bet, nepaisant to, plačiai paplitęs tiek pasaulio anglų kalbos variantuose (World Englishes), tiek anglų kalba grįstuose kreoluose, pavyzdžiui, jamaikiečių kreole.
Prof. van der Auwera kalbėjo apie griežtąjį ir negriežtąjį neiginio derinimo tipus ir išsamiau aptarė jo vartoseną jamaikiečių kreole. Panašu, kad studentams labai įdomu buvo skaityti šia kalba profesoriaus pateiktus pavyzdžius – nors anglų kalbą išmanantiems jie ir atrodė užrašyti neįprasta ortografija, su profesoriaus pagalba buvo suprantami.
Prof. J. Van der Auwera Lietuvoje lankosi jau bene 20 metų. Dar 2017 m. jis dalyvavo Salų tarptautinėje kalbotyros vasaros mokykloje ir konferencijoje (Accademia Grammaticorum Salensis), kuriai vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Axelis Holvoetas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!