Balandžio 11 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) baigiamoji konferencija. Konferencija nauju formatu, kai studentai rašo darbą komandoje, vyko trečią kartą. VU TF SMD pagrindinis mentorius dr. Rimantas Simaitis džiaugėsi, kad nauja renginio koncepcija pasiteisino, nes darbai tapo įvairesni ir nagrinėja labai aktualias ne tik mokslui, bet ir praktikai problemas. Be to, atkreipė dėmesį, kad nemažai SMD veikloje dalyvavusių studentų vėliau tęsia savo studijas ir doktorantūroje.

Renginyje buvo pristatomi šešių komandų darbai, kuriuos atrinko iš VU TF dėstytojų sudaryta vertinimo komisija. Visi žiūrovai taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę dėl pranešimų. Pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojai buvo apdovanoti VU TF Alumni draugijos įsteigtomis prof. Jono Žeruolio stipendijomis. Taip pat buvo įteikti kitų rėmėjų prizai.

Pirmąją vietą laimėjo Jovita Bislytė ir Justinas Drakšas, kurie pristatė darbą apie „genų žirklių“ pritaikymo teisinius klausimus. Jie priėjo prie išvadų, kad Lietuvos ir tarptautiniu lygmeniu nėra draudžiamas somatinių ląstelių genetinės informacijos koregavimas, jeigu jis yra atliekamas gydymo tikslais, tačiau imperatyviai yra draudžiama atlikti bet kokią intervenciją į lytinių ląstelių genomą. Lietuvos Respublikos bioetikos komitetas nėra atlikęs jokių tyrimų ar pateikęs išaiškinimų genų redagavimo bioetikos klausimais, nors dėl „genų žirklių“ technologijos pasikeitusių su genų redagavimu susijusių santykių esmė lemtų, kad šią problemą privalo analizuoti bioetikos komitetas, t. y. pagrindinė institucija, galinti įvertinti technologijos taikomumą.

Antrają vietą užėmė Mindaugas Beniušis ir Salius Bareika, kalbėję apie autorių teisių skaitmeninėje rinkoje reformos Europos Sąjungoje problemas. Jie, pavyzdžiui, teigė, kad, siekiant sukurti socialinę realybę skaitmeninėje rinkoje atitinkantį teisinį reguliavimą, memai ir kitas panašus naudotojų sukurtas turinys turėtų būti suvokiamas kaip folkloras plačiąja prasme. O autorių teisės folkloro dėl jo atsiradimo specifikos iš esmės neapima.

Trečiąją vietą laimėjo Gabrielius Matonis ir Karolis Šikšnys (darbas „Distributed ledger technology ir blockchain: kokios teisinės rizikos slypi po šia revoliucine technologija?“). Studentai pabrėžė, kad Distributed ledger technology (liet. išsklaidytosios operacijų knygos technologija; DLT) yra neutrali technologija, jos pritaikymo sritys, o kartu ir su šia technologija siejamos rizikos priklauso nuo to, kaip ji bus panaudota. Unikalus šios technologijos veikimo modelis leidžia pasiekti itin aukštą jos pagrindu veikiančių sistemų kibernetinį saugumą, jose esančių duomenų skaidrumą ir nepakeičiamumą. Didžiausios teisinės rizikos tiek materialinės, tiek procesinės teisės požiūriu DLT tinklo dalyviui atsiranda atvirajame DLT tinkle, nes jose nėra jokio administratoriaus, kuris būtų atsakingas už tinkamą tinklo veiklą.

Konferencijoje buvo pristatyti darbai apie autonominių automobilių kibernetinio saugumo problemas (Ieva Bilotaitė, Ovidijus Girdauskas), savigynos sampratos kaitą nuo Nikaragvos bylos iki šių dienų (Alanas Gulbinas, Deividas Jokšas), apie tai, kaip sukurti teisę be parlamento (Sandra Čergelytė, Eimantas Kadys).

Kaip ir kasmet, vėliau bus išleistas leidinys su visais šių metų VU TF SMD dalyvavusių studentų darbais.