Mokslininkės karjerą Edita Garškaitė pradėjo Vilniaus universitete (VU) daugiau nei prieš dešimt metų. Per tą laikotarpį ji spėjo pasisemti patirties Norvegijoje, Taivane, Izraelyje ir kitose šalyse. Šiuo metu Chemijos ir geomokslų fakulteto docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja didžiąją laiko dalį praleidžia Švedijoje, Liuleo technologijos universitete, kur skaito paskaitas ir atlieka mokslinius tyrimus.
Šiaurinėje Švedijos dalyje esanti Liuleo universiteto Inžinerijos mokslų ir matematikos fakulteto Medienos mokslų ir inžinerijos katedra (Skellefteå, Švedija) – viena stipriausių šalyje. Čia atliekami visi įmanomi medžio ir medienos tyrimai. E. Garškaitė pasakoja, kad Švedija – ne pirmoji jos mokslinio darbo užsienyje patirtis. Į šią šalį ji išvyko jau iš Norvegijos (NTNU universiteto Olesunde). „Gavusi pasiūlymą vykti į Švediją ir įvertinusi visas galimybes bei potencialius ryšius, kas mokslininkams yra labai svarbu, išvykau“, – sako Edita. Mokslininkė džiaugiasi, kad pastarieji metai buvo labai sėkmingi – su kolegų pagalba parengtas projektas, prie kurio vykdymo, beje, prisideda ir Vilniaus universiteto profesorius Aivaras Kareiva su kolegomis. „Šio mano mokslinio projekto tikslas – medienos atsparumo ugniai gerinimas. Mediniai namai yra draugiški gamtai, be to – tai žmogaus sveikatai naudinga gyvenamoji erdvė, todėl itin aktualus jų ilgaamžiškumo klausimas. Švedijoje įsigaliojus daugiaaukščių namų statybos leidimui sugriežtėjo reikalavimai dėl gaisro prevencijos. Žinoma, mediena, kuri naudojama stogų ir sienų sistemose, nuo seno yra apdorojama įvairiomis cheminėmis medžiagomis, didinančiomis jos atsparumą cheminiam ir fiziniam aplinkos poveikiui. Tačiau, laikui bėgant, tos medžiagos lyjant išsiplauna ir apsauga pasidaro nebeefektyvi. Šis projektas, kuriam įgyvendinti finansavimą Švedijos mokslo fondas skyrė trejiems metams, grįstas žiedinės ekonomikos (angl. circular economy) principu, nes medžiagos, naudojamos medienai, pasižyminčiai ugniai atspariomis savybėmis, impregnuoti, bus išgaunamos iš žuvininkystės pramonės atliekų.“
Paklausta, kaip sekasi bendrauti su Švedijos studentais, E. Garškaitė džiaugiasi, kad tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje jie yra aktyvūs. Lietuvoje – galbūt labiau linkę išsakyti savo nuomonę, klausinėti. „Dėstytojai Švedijoje ugdymo procesui skiria ypatingą dėmesį. Atitinkamas požiūris į juos pačius ir pagarba juntama ir iš pačių studentų, ir iš visuomenės.“ Mokslininkė pastebi, kad mūsų tautiečiai smalsumu tikrai nenusileidžia ir galbūt netgi labiau linkę pasinaudoti visomis įmanomomis progomis nei Švedijos studentai.
Abejojantiems dėl chemijos studijų, chemiko profesijos pasirinkimo Edita sako, kad nusprendus ateiti į šią sritį lauktų gausybė galimybių, nes žinių pritaikymas yra milžiniškas: „Nėra griežtos ribos tarp skirtingų chemijos krypčių, tad mokslininkas privalo bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir išmanyti daugelį lygiagrečių temų. Platus žinių pritaikomumas pramonėje bei akademijoje, įvairiapusės savirealizacijos galimybės ir grąža visuomenei – tai dalykai, kurie motyvuoja ir ragina judėti pirmyn.“
Doc. E. Garškaitė mano, kad būsimasis mokslininkas chemikas turėtų pasižymėti kruopštumu, darbštumu, ištverme, kūrybingumu ir motyvacija, o tarptautinei karjerai reikalingų žinių ir įgūdžių jis tikrai gali įgyti VU Chemijos ir geomokslų fakultete.
Komentarų nėra. Būk pirmas!