Kauno mieste, kuriame kasmet vis intensyviau verda studentiškas gyvenimas, veikia vienintelis ne sostinėje įkurtas Vilniaus universiteto fakultetas. Kaip pasakoja fakulteto atstovė, čia studijuoti atvyksta ir vilniečių. Jaunuolius į Kauną traukia ne tik pigesnis pragyvenimo lygis, kultūrinių veiklų gausa, bet ir unikalios studijų programos, kurių negali pasiūlyti joks kitas universitetas ir kurios atliepia šių dienų darbo rinkos poreikius.

„Jau kuris laikas yra kalbama, kad Kaunas tampa studentų miestu. Ir aš visiškai su tuo sutinku. Pastebime, kad kiekvienais metais pas mus atvyksta vis daugiau jaunimo iš kitų Lietuvos miestų, tarp jų ir iš sostinės“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto prodekanė prof. Daiva Aliūkaitė.

Ji džiaugiasi, kad studentų skaičius padalinyje kasmet auga: „Šiuo metu fakultete studijuoja apie 750 studentų, iš kurių beveik 600 – pirmosios pakopos. Vien tik 2018 m. į bakalauro programas buvo priimti 177 pirmakursiai, o tai net 10 proc. daugiau nei 2017 m.“

Nenusileidžia sostinei

Kauno senamiestyje esantis fakultetas, pasak prodekanės, niekuo nenusileidžia centriniams VU rūmams: „Fakultetas įsikūręs XVI–XVII a. architektūriniame ansamblyje, todėl galima sakyti, kad esame labai artimi VU centriniams rūmams, nes tikrai nedaugelis fakultetų gali pasigirti tokiais istoriniais panašumais.“

Remigijaus Ščerbausko nuotr.

Čia pat esantis miesto centras, kaip tikina prof. D. Aliūkaitė, studentams gali pasiūlyti patrauklių laisvalaikio zonų, pavyzdžiui, kavinių, kuriose jie gali leisti laiką tarp paskaitų ar po jų.

„Netrūksta ir kitos veiklos – muziejai, koncertų salės, teatrai, parodos, naktinis gyvenimas. Galima sakyti, kad miestas pilnas gyvybės“, – pasakoja prodekanė.

Mažesnės finansinės išlaidos

Renkantis studijų programą, ne mažiau svarbiu studentų pasirinkimu tampa ir pats miestas: reikia apsvarstyti apgyvendinimo, susisiekimo klausimus, įvertinti savo finansines galimybes.

Pasak prof. D. Aliūkaitės, jei studentai ieško bendrabučio tipo gyvenamosios vietos, tuo pasirūpina VU Kauno fakulteto administracija, kuri padeda studentams visais apgyvendinimo klausimais.

„Pats VU Kauno fakultetas savų bendrabučių neturi, tačiau nuo įkūrimo bendradarbiauja su kitomis miesto mokymo įstaigomis, todėl užtikrina, kad kiekvienas studentas, tiek atvykęs iš kitų miestų, tiek iš užsienio, rastų gyvenamąją vietą pagal savo poreikius ir galimybes. Bendrabučių kainos svyruoja nuo 80 iki 120 eurų per mėnesį, o nuo universiteto juos pasiekti viešuoju transportu užtrunka apie 10–15 minučių“, – sako pašnekovė.

Kita dalis atvykusių studentų ieško nuomojamo būsto. Anot universiteto atstovės, neretai butus nuomojasi ne pavieniai studentai, o jų grupelės. Tai leidžia jiems sutaupyti, mat būsto kaina vienam žmogui būna panaši į kambario bendrabutyje.

„Nuomojantis butą Kaune, kainos siekia nuo 200 iki 400 eurų per mėnesį neįskaitant mokesčių. Dabar tarp studentų labai populiaru nuomotis būstą miesto centre – senamiestyje ar Laisvės alėjoje, tačiau nepamirštami ir kiti miesto mikrorajonai – Aleksotas, Šilainiai, Eiguliai, Kalniečiai“, – teigia prof. D. Aliūkaitė.

Pasak prodekanės, pragyvenimo išlaidos visuomet priklauso nuo individualių studento poreikių. Vis dėlto, palyginti su Vilniumi, laikinojoje sostinėje pakaks mažiau lėšų: „Pradedant nuo kavos puodelio, baigiant mokesčiais už būstą. Tikriausiai retas studentas Vilniuje galėtų išsinuomoti būstą senamiestyje, o Kaune tokia galimybė yra.“

Siūlomos unikalios studijų programos

Tačiau svarbiausias būsimų studentų sprendimas – studijų programos pasirinkimas. Svarbu, kad ji ne tik atitiktų asmeninius gebėjimus ir lūkesčius, bet ir būtų perspektyvi – atlieptų šių dienų darbo rinkos poreikius, užtikrintų gerą atlyginimą.

VU Kauno fakulteto prodekanė pasakoja, kad šiuo metu fakultete siūlomos unikalios studijų programos, sulaukiančios didelio studentų dėmesio. „Kaune vykdome analogų nei Vilniuje, nei kituose universitetuose neturinčias studijų programas. Pirmojoje, bakalauro studijų, pakopoje siūlome 7 tarpdalykines programas (Audiovizualinis vertimas, Anglų ir kita užsienio kalba (švedų), Lietuvių filologija ir reklama, Ekonomika ir vadyba, Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos, Kultūros ir kūrybos industrijų vadyba, Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga). Tai reiškia, kad nėra konkrečiai specializuojamasi viena kryptimi, programų laukas yra daug platesnis, o tai suteikia geresnes galimybes prisitaikyti darbo rinkoje“, – pasakoja prof. D. Aliūkaitė.

Iš šių studijų programų verta išskirti tris – tai „Audiovizualinis vertimas“, „Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos“ ir „Informacijos sistemos ir kibernetinis saugumas“.

• Audiovizualinis vertimas

„Studijų metu yra mokoma dubliuoti, subtitruoti, užklotinio vertimo ir audiovizualinės produkcijos pritaikymo specialiųjų poreikių auditorijai (turintiems klausos ar regėjimo negalią). Didžiąją dalį programos sudaro pratybos audiovizualinio vertimo laboratorijose, daug dirbama su autentiška (pvz., Kauno valstybinio muzikinio teatro) medžiaga“, – apie audiovizualinio vertimo programos studijas pasakoja profesorė.

• Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos

Pagrindinis šios programos tikslas – rengti universalius specialistus, turinčius svarbiausių finansų ir apskaitos žinių bei informacinių technologijų įgūdžių.

Programą pasirinkę studentai mokosi suprasti ir analizuoti finansų procesus, finansų valdymo ir jų apskaitos principus. Jie įgyja kompetencijų, reikalingų informacinėms technologijoms ir programoms pritaikyti kaupiant, apdorojant bei analizuojant finansinius duomenis ir valdant finansinius procesus verslo aplinkoje. Svarbu pažymėti tai, kad į programą įtraukta finansų technologijų (FinTech) dalykų, reikalingų darbui finansų inovacijų industrijose.

„Štai visai neseniai mus pasiekė duomenys, kad net 45 proc. finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų pirmosios laidos IV kurso studentų dar net negavę diplomų jau turi pastovias darbo vietas. Jų kompetencijas įvertino praktikos institucijos ir pasiūlė likti dirbti. Tai mus džiugina ir parodo, kad einame teisingu keliu“, – sako prof. D. Aliūkaitė.

• Informacinės sistemos ir kibernetinis saugumas

Informacijos sistemų ir kibernetinio saugumo studijų metu yra ugdomos studentų kibernetinės saugos kompetencijos ir įgūdžiai.

„Šiais laikais saugumas virtualioje erdvėje ypač svarbus, taigi Kauno fakultete 2016 m. pradėti rengti kibernetinės saugos specialistai. Reikia pabrėžti, kad tai pirmoji kibernetinės saugos įgūdžiams formuoti skirta programa. Lietuvoje kitose universitetinėse pirmosios pakopos studijose kovai su kibernetinėmis atakomis informatikos ir informacinių technologijų specialistai tikslingai nėra rengiami“, – sako prodekanė.

Kiekvienas jaučiasi svarbus

Viena iš didžiausių VU Kauno fakulteto stiprybių, pasak profesorės, yra šilti personalo ir studentų santykiai.

„Esame labai draugiška bendruomenė. Tai – mažo fakulteto bruožas, kai nėra „anoniminių“ studentų. Dėstytojai ir studentai puikiai pažįsta vieni kitus. Kiekvienas studentas mums yra svarbus. Bendraujame tiek dalykiškai, tiek asmeniškai. Tai suteikia bendruomeniškumo jausmą, kiekvienas jaučiasi svarbus ir reikalingas, o tai užtikrina geresnius santykius visoje fakulteto bendruomenėje“, – tvirtina profesorė.

Anot jos, ne ką mažesnė fakulteto stiprybė – prie pokyčių rinkoje prisitaikantys universiteto dėstytojai.

„Fakultete dirbantys dėstytojai turi sukaupę didelę darbo patirtį įvairiose srityse, tačiau ties tuo neapsistoja, o visada reaguoja į naujausias mokymosi tendencijas ir yra pasiruošę rengti tos srities specialistus, kurių rinkai reikia labiausiai“, – dėstytojų lankstumą pabrėžia prof.  D. Aliūkaitė.