Minint žymios bibliotekininkės ir mokslininkės prof. Audronės Glosienės 52-ąsias gimimo metines, VU Komunikacijos fakultete atidaryta jos vardo auditorija ir pasitikta jos knyga „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“. Renginyje dalyvavo VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys, gausus būrys Komunikacijos fakulteto mokslininkų ir senjorų, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų, KF socialiniai partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius ir buvęs KF dekanas prof. Renaldas Gudauskas, prof. A. Glosienės dukra Julija Glosaitė.
VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. J. Banys pažymėjo didžiulį profesorės indėlį plėtojant mokslą universitete ir modernizuojant bibliotekos paslaugas. LNB generalinis direktorius prof. R. Gudauskas savo kalboje pabrėžė prof. A. Glosienės darbštumą, ryžtą, idėjas, jos inicijuotus ir vykdytus projektus. Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys teigė, kad naujoji auditorija įprasmina didžiulį prof. A. Glosienės indėlį dirbant fakultete ir plėtojant bibliotekininkystės mokslą ir studijas. VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pasidalijo prisiminimais iš seminaro Dubingiuose, kuriame ji dalyvavo kartu su prof. A. Glosiene. Anot jos, profesorė, būdama Vilniaus universiteto bibliotekos direktore, ypatingą dėmesį skyrė personalo kvalifikacijai, darbuotojų žinioms. „Audronė siekė keisti požiūrį į bibliotekas kaip į modernius informacijos centrus, o pastačius naująjį Mokslinės informacijos ir komunikacijos centrą bus įgyvendinta sena jos svajonė“, – mintimis dalijosi I. Krivienė.
Renginyje visuomenei pirmą kartą buvo pristatyta prof. A. Glosienės monografija „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“, spaudai parengta iš Komunikacijos fakulteto mokslininkų rankraščio. Viena iš knygos rengėjų, KF profesorė dr. Zenona Atkočiūnienė prisiminė, kaip prof. A. Glosienė rašė šią knygą. „Prisimenu ilgą stalą jos kabinete, nuolat nukrautą knygomis, įvairius jos nubraižytus grafikus. Profesorė visada klausdavo, konsultuodavosi su kolegomis, rašydama knygas klausė ir jų patarimų“, – pasakojo prof. dr. Z. Atkočiūnienė. Minėtoje mokslo studijoje aktualizuojamos ir plėtojamos kelios pagrindinės idėjos: mokslo kaip socialinio lauko transformacija, erdvės ir vietos svarba žinių ekonomikoje, kūrybiškumas kaip naujojo amžiaus dimensija, kūrybinės ir kultūrinės industrijos, bibliotekos vaidmuo modernėjančiame pasaulyje.
Vardinėje prof. A. Glosienės auditorijoje eksponuojama nuotraukos, rankraščiai, citatos iš profesorės mokslo darbų, apdovanojimų. Tarp jų – ir Nyderlandų karalienės Beatrix profesorei suteiktas Iraniečių-Nassau dinastijos kavalieriaus ordinas už vizito Vilniaus universitete surengimą.
Prof. A. Glosienė buvo naujo požiūrio į bibliotekas vedlė, skatinusi sugriauti vyraujančius stereotipus apie šią instituciją ir raginusi žvelgti į bibliotekininkystės ir informacijos mokslą ir praktiką kaip į itin aktualų Lietuvos ir tarptautinei visuomenei reiškinį, į pamatinę ateities informacijos paslaugų sistemą. 1991 m. įkūrus Komunikacijos fakultetą, profesorė daug prisidėjo prie naujos kartos komunikacijos ir informacijos specialistų rengimo. Jos pastangomis Lietuvos bibliotekininkystės raida tapo žinoma daugelyje valstybių. Ji buvo daugybės projektų („Nuotolinės studijos bibliotekininkams: kompetentingos informacinės visuomenės kūrimas“, „BIBLIOTEMLINK: bibliotekininkų tęstinis mokymas Lietuvos informacinės visuomenės kompetencijai“ ) iniciatorė ir vadovė.
Profesorės mokslinę ir pedagoginę veiklą žymi išleistos knygos: kolektyvinės monografijos „Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys“ ir „Lietuviškoji knyga: nuo rašto atsiradimo LDK iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais“, mokomosios knygos „Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams“, „Projektų valdymo ABC bibliotekininkams“ ir daugelis kitų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!