Antruosius mokslo metus užbaigusi internetinė mokymosi pagalbininkė, interaktyvi edukacinė platforma „Kūrybingumo mokykla“ džiaugiasi padidėjusiu mokyklų aktyvumu, sveikina nugalėtojus ir ruošiasi eksportui į Suomiją ir Estiją.

Pernai įkurta virtuali mokykla, kurios sumanytojai – komunikacijos specialistas, idėjų autorius Tomas Ramanauskas ir vaizduotės filosofas, dėstytojas ir mokslų daktaras Kristupas Sabolius, vaizdo klipų formatu pristatė dvidešimt kūrybingumo mitų. Šiemet autoriai kūrybingumo ieškojo net dvylikoje mokyklos disciplinų. Tomas ir Kristupas kartu su projekto partneriais „Swedbank“ ir Vilniaus universitetu kvietė moksleivius atlikti namų darbus ir dalyvauti gausiame prizų konkurse, klases  – išspręsti vieną užduotį, o mokytojus – kūrybingai pravesti pamoką. Pernai į konkursą labiau įsitraukę didžiųjų miestų gyventojai šiemet gerokai nusileidžia regionams, tačiau kūrybingumu spinduliuojančiųjų gausu visur.

„Vos išlipus iš lovos pilve žiojėjo juodoji skylė. Tėtis, išvydęs blynų ištroškusį dukters žvilgsnį, dingo burbtelėjęs „vetuoju“, o snieginis virtuvės ilgšis riūgsojo tuštutėlis. Lyg tyčiomis viršuj šypsojosi citrininis rutulys ir skriejo žiedinio kopūsto formos debesys.“ Tai konkurso laureatės dvyliktokės Mildos apsakymas apie rytą, parašytas nevartojant raidės „a“. Daugiau nei penki šimtai mokinių rašė poeziją cheminėms reakcijoms, ieškojo skirtingų matematinės begalybės formų ir net bandė sutalpinti Lietuvos istoriją į 3 nuotraukas – tokios įtraukiančios, neįpareigojančios ir kūrybingumą treniruojančios užduotys buvo siūlomos moksleiviams. Tačiau labiausiai mokykla praturtėjo geografijos namų darbų – idealios valstybės kūrimo – idėjomis: dažniausiai šviesios ateities piliečiai minėjo ekologiją, toleranciją ir laisvę.

Baigiamajame „Kūrybingumo mokyklos“ renginyje geriausio projekto draugo „Swedbank“ įsteigtais prizais buvo apdovanoti 10 išradingiausių namų darbų atlikėjų, o dar 10 dvyliktokų pasidalijo Vilniaus universiteto įsteigtu 5000 eurų stipendijų fondu. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie projekto, siekiančio skatinti vieną esminių ateities įgūdžių  – kūrybingumą“, – sveikinimo kalboje sakė „Swedbank“ Pardavimų valdymo ir rinkodaros departamento vadovas Lietuvoje Ąžuolas Zubkonis.

Praėjusiais metais iš dešimties laimėtojų net pusė įstojo mokytis Vilniaus universitete, kuris ir šiemet yra šio projekto studijų partneris. Apdovanojimų metu Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad žinios baigtinės, o žmogaus vaizduotė – absoliučiai beribė ir ji daug svarbesnė. „Aukštojoje mokykloje įgyta specialybė suteikia galimybę nulipti tėvams nuo pečių, tačiau paskui reikia naudotis vertingiausiu studijų metais įgytu išsilavinimu: gebėjimu kurti, gebėjimu suprasti, mokytis visą gyvenimą, kritiškai mąstyti, plėtoti savo vaizduotę. Būtent tai veda lyderystės link ir būtent į tai orientuojasi ir Vilniaus universitetas“, – teigia prof. A. Žukauskas.

Prie projekto mokomosios medžiagos rengimo prisidėjo net 10 įvairių disciplinų Vilniaus universiteto dėstytojų. Jie pavyzdžiais pagrindė, kad išradingumas pasireiškia ne tik mene, bet ir tiksliuosiuose moksluose, genų inžinerijoje, fizikoje, matematikoje ar versle. Pavyzdžiui, prof. dr. Mikas Vengris pasakojo, kad kūrybiškumas fizikoje gelbsti tuomet, kai gamtos dėsniai tampa nebesuprantami.

„Kūrybingumo mokykla“ neapsiribojo vien skaitmeniniu turiniu – lektoriai lankėsi ir pačiose mokyklose. „Įsitikinome, kad tiesioginis kontaktas su moksleiviais išlieka svarbus: lankydamiesi Lietuvos – tiek didesniųjų, tiek mažesnių miestų – mokyklose turėjome ne tik patirties geriau susipažinti su moksleivių realybe, bet taip pat ir laimės sutikti daug kūrybingų ir progresyvių mokytojų, kurie, reikia pripažinti, turi milžinišką įtaką ir pačių moksleivių atvirumui ir nusiteikimui“, – apie patirtį ture po Lietuvos mokyklas kalbėjo K. Sabolius.

Ryškiai sušvitusi „Kūrybingumo mokykla“ sulaukė ir tarptautinio palaikymo – projektą parėmė Šiaurės ministrų tarybos biuras ir, įvertinęs jo perspektyvumą ir aktualumą kitoms rinkoms, padės jį perkelti į Suomiją ir Estiją, kur apetitas neįprastiems edukacijos sprendimams yra nė kiek ne mažesnis nei Lietuvoje.

„Sukurti kažką edukacijoje, kas domintų ir kitas valstybes, skamba kaip didžioji svajonė – vadinasi, esame valstybė, galinti kurti ir mokymosi metodų ir būdų eksportą. Su Kristupu platformai skyrėme marias laiko. Kaip malonu, kad tos marios įsilieja į platesnius vandenis“, – įspūdžiais ir planais dalijosi T. Ramanauskas.

Kūrybingumo lektorių T. Ramanausko ir K. Saboliaus sukurtu įtraukiančiu edukaciniu turiniu moksleiviai ir mokytojai nemokamai galės naudotis ir toliau – 12 pamokų, temiškai aprėpiančių visus mokykloje dėstomus dalykus, liks laisvai pasiekiamos adresu www.kumokykla.lt ir pildomos naujais kūrybingumo atvejais, o projektui besitęsiant smalsiuosius greitai pasieks ir visiškai naujas turinys, kuriuo kartu naudosis ir Estijos bei Suomijos moksleiviai.