Lietuvos aukštosioms mokykloms vykdant naują nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su įvairių specialybių absolventais ir darbdaviais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Tokio pobūdžio tyrime dalyvavo ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Daugiau dėmesio teisės aktams
Pasak G. Mažūnaičio, chemijos pramonės sektorius ir su juo susijusi mokymo sistema yra vienas svarbiausių aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančių sektorių šalyje. Todėl būtina užtikrinti kokybišką aukštos kvalifikacijos chemijos specialistų rengimą ir šio sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Peržiūrėję projekto organizatorių sudarytą klausimyną, pažymėjome, kad per mažai dėmesio chemijos specialybėje tenka teisiniams aktams, – savo pastabas dėstė G. Mažūnaitis. – Tai nėra tiesiogiai chemija, tačiau teisės aktai šioje srityje būna gana specifiniai. Kitaip tariant, chemikui daug lengviau įsisavinti savos specialybės teisinę dalį nei teisininkui – specializuotis chemijoje.“
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus teigimu, norint įsidarbinti chemijos pramonės įmonėje, chemijos žinios nėra vienintelis dalykas, kurį absolventas turi parodyti kartu su savo diplomu ir kurio tikisi iš jo būsimasis darbdavys. Manoma, kad specialistas turėtų išmanyti ir kitas susijusias sritis, pvz., aplinkosaugą, kokybės užtikrinimą ir pan.
Atlikti praktiką darosi sudėtinga
G. Mažūnaičio teigimu, darbdaviai, be abejo, domisi jaunųjų specialistų studijų programomis, tačiau kartu puikiai supranta, kad, nors ir kokia ištobulinta ta programa būtų, naujas žmogus įmonėje dar ilgai turės mokytis praktinių dalykų. Didžiosiose įmonėse, prieš naujokui patikint vieną ar kitą procedūrą, praktinio susipažinimo su būsimu darbu trukmė skaičiuojama net ne savaitėmis, o metais.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius taip pat primena, kad chemijos pramonės įmonės dažniausiai įsikūrusios ne didžiuosiuose miestuose. Tad netgi atlikti praktiką studentui iškyla papildomų sunkumų. „Viskas remiasi į buitinius, visiškai neakademinius dalykus (tokius kaip apgyvendinimas Mažeikiuose ar Kėdainiuose) ir net didžiausi perversmai aukštajame moksle neišspręs šios įsisenėjusios problemos, kuri trukdo sudaryti vienodai palankias sąlygas tiek darbdaviui, tiek ir studentui“, – įsitikinęs G. Mažūnaitis.
Reiktų struktūrizuoti
Kalbant apie pačią chemijos studijų kryptį, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos atstovas siūlytų kuo labiau ją struktūrizuoti, kad būtų aiškiau, kokia institucija kokius specialistus rengia. Taip pat ne mažiau svarbu, kiek ir kokių specialistų reikia darbo rinkai, todėl juos rengiančios mokyklos turi sekti, kur išeina jų specialistai, kiek jų dirba pagal specialybę ir pan. „Tik žinant, kiek baigusių specialistų dirba pagal specialybę ir kokioje grandyje, o tuomet dar atskyrus chemiją nuo, pvz., ekologijos ir gana smulkiai suskirsčius specialybes – nuo analitikų iki organikų, paaiškėtų tikroji chemijos srities situacija, – mano G. Mažūnaitis. – Tuomet dar liktų apsispręsti ir kiek bei kokios grandies – baigusių aukštąjį mokslą ar specialųjį – darbuotojų reiktų Lietuvos chemijos pramonei. Verta nepamiršti, kad yra didelis poreikis ir kvalifikuotų techninės grandies specialistų, kurie kontroliuotų darbo procesą, o tam visiškai nebūtinas aukštasis mokslas.“
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija panašiame tyrime dalyvauja nebe pirmą kartą. Tam asociaciją įpareigoja ir jos veiklos sritys, apimančios mokslą, mokymą ir inovacijas. Atlikto tyrimo su darbdaviais ir studentais tikslas – sukaupti visą įmanomą informaciją apie tai, kokių įgūdžių ir žinių absolventams reikia dirbant praktinį darbą, ką būtų gerai atnaujinti ir kokio lygio žinias, darbdavių vertinimu, absolventai, dirbantys pagal išsilavinimą, pritaiko darbo rinkoje.
Komentarų nėra. Būk pirmas!