Prof. Virginijus Barzda dirbdamas mokslinį darbą Kanadoje palaikė ryšį su Lietuvos mokslininkais ir kartu įgyvendino bendrus projektus. Grįžti į Vilniaus universitetą (VU) profesorių paskatino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota protų susigrąžinimo programa. Su prof. V. Barzda kalbamės apie tai, kokias sritis apima jo vykdomi moksliniai tyrimai, ar tikrai tarpdiscipliniškumas pagerina specialisto vietą darbo rinkoje ir kaip į VU pritraukti talentų.

Moksliniai tyrimai Kanadoje ir Lietuvoje: perspektyvos ir patirtys

Prof. V. Barzdos mokslinių tyrimų sritis – biofizika. Kanadoje su savo mokslininkų grupe jis išplėtojo netiesinės mikroskopijos vaizdinimo metodiką, kuri padeda vaizdinti audinius nenaudojant žymeklių, t. y. nedažant audinio. „Mūsų mokslinių tyrimų metodika kuriama bendradarbiaujant su patologais, nes jiems mūsų sritis yra įdomi ir naudinga. Turime ryšių ir su lazerinės spektroskopijos atstovais“, – sako profesorius. Jis pabrėžia, kad moksliniams tyrimams naudoja lietuviškus lazerius, kurių preciziškumas labai tinka mikroskopiniam vaizdinimui.

Medicinos mokslo srityje lazerinių technologijų sukurtos naujovės taikomos itin plačiai ir sparčiai. Prof. V. Barzdos teigimu, lazeriniai šaltiniai medicinoje turi daug daugiau privalumų, palyginti su lempiniais, tačiau platesnį jų diegimą stabdo kaina. UAB „Šviesos konversija“, UAB „Ekspla“ ir kitų Lietuvos įmonių kuriami lazeriai yra sudėtingi ir brangūs, tad naudojami kai kuriuose skyriuose ar departamentuose, bet ne kiekvieno gydytojo kabinete. „Tokių lazerių kaina yra didelė, taigi jų plėtra yra lemiama kainos“, –sako mokslininkas. Prof. V. Barzda nurodo ir lazerių sritį, kuri bus ypač aktuali ateityje: „Lazerinių technologijų sritis, kurios užuomazgas jau matome – neklasikinės šviesos taikymai. Tokia šviesa pasižymi viena ypatybe – joje esantys fotonai, kurie yra susinchronizuoti, vadinami susuktais fotonais, padeda žiūrėti į audinius naujo tipo – kvantine – šviesa. Ši technologija bus plačiai taikoma medicinoje.“

Paklaustas apie mokslinio darbo Kanadoje ir Lietuvoje skirtumus prof. V. Barzda sako, kad Lietuvoje jaučiamas mokslinių tyrimų atlikimo laisvės stygius. „Čia daugiau biurokratijos, daugiau tarpinių atsiskaitymų, suvaržymų, dėl kurių viskas vyksta daug lėčiau. Mokslinius tyrimus remiantys Kanados ir JAV fondai reikalauja tik galutinio produkto ir duoda tyrėjui laisvę šį galutinį tikslą pasiekti. Laikas, kurį mokslininkai eikvoja administraciniams darbams, galėtų būti skirtas jų tikrajam darbui – moksliniams tyrimams“, – teigia mokslininkas.

Tarpdisciplininiai specialistai netelpa į rėmus

Lietuvoje šiandien vis labiau akcentuojamas tarpdiscipliniškumas Kanadoje praktikuojamas jau gana ilgą laiką. „Kanadoje kelių sričių tiksliųjų mokslų susijungimas jau nieko nebestebina. Čia vis dažniau atsiranda projektų, kur tikslieji mokslai jungiami su menais. Pavyzdžiui, fizikų sukurtos hologramos šiandien dažnai naudojamos meno kūriniuose“, – pasakoja prof. V. Barzda. Jis įžvelgia ir konfliktą, kylantį šiandieninėje darbo rinkoje ir moksliniuose tyrimuose. „Šiandien reikalingi mokslininkai, kurie išmano kelias sritis, pavyzdžiui, fiziką, chemiją, biologiją. Studijų programos universitetuose vis dar yra pritaikytos tik vienai konkrečiai sričiai. Tad tarpdiscipliniškumas lyg ir skatinamas, bet struktūros, leidžiančios studijų programas sudaryti jungiant kelių fakultetų sritis, vis dar neturime. Keli universitetai JAV bandė kurti inovatyvias programas, sujungdami fizikos, chemijos ir biologijos sritis, ir taip ugdyti naujo tipo specialistus. Bet parengus tokius specialistus kilo problema, nes nebuvo iki galo aišku, į kurią kryptį turėtų orientuotis absolventas ir kur yra jo vieta darbo rinkoje.“ Mokslininkas sako, kad konfliktas tarp siauro profilio, bet gilios specializacijos ir plataus profilio, bet paviršinės specializacijos mokslininkų egzistuoja jau seniai, ir pateikia pavyzdį: „Žiūrint istoriškai, mokslo daktaro laipsnis yra filosofijos daktaro laipsnis (angl. Doctor of Philosophy). Tad iš pradžių filosofijos daktaro laipsnis apėmė platų temų spektrą ir tik vėliau imta skirstytis mokslo sritimis. Dabar vėl bandome mokslo sritis jungti, kad pasiektume tarpdiscipliniškumą. Tai yra natūraliai vykstantis dinaminis procesas.“

Fundamentiniai moksliniai tyrimai – būtini, tačiau derintini su taikomaisiais

Šiandien pastebima tendencija, kad fundamentiniai moksliniai tyrimai pagal finansavimą nusileidžia naujoms technologijoms ir inovacijoms, kurios tuoj pat gali būti pritaikomos rinkoje. Prof. V. Barzda pabrėžia, kad fundamentiniai moksliniai tyrimai visada buvo, yra ir bus labai svarbūs: „Be šių tyrimų sustoja pažanga. Fundamentiniai tyrimai atneša naudą vėliau – per 10 ar 15 metų. Juk ir šiandien populiarūs inovatyvūs sprendimai buvo atrasti pasitelkus fundamentinį įdirbį.“ Kitas būdas pritraukti lėšų fundamentiniams tyrimams finansuoti – vykdyti juos šalia taikomųjų mokslinių tyrimų. Prof. V. Barzdos teigimu, fundamentinių tyrimų finansavimas dažnai būna nepakankamas, bet reikia šiuos tyrimus vykdyti, tad ieškoma alternatyvių finansavimo būdų.

Maža ekosistema atveria kelią glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Lygindamas mokslo ir verslo bendradarbiavimą Lietuvoje ir Kanadoje, prof. V. Barzda išskiria intensyvų Lietuvos lazerinių technologijų įmonių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą: „Lietuvos lazeriai yra labai kokybiški, o lazerinių technologijų įmonės noriai remia mokslą ir žiūri, kur pritaikyti naujai sukurtus lazerius. Kanadoje taip pat yra lazerinių tyrimų centrų bei įmonių, tačiau čia bendradarbiavimą apsunkina tolimi atstumai ir didelis tyrėjų skaičius. Lietuvoje yra nedaug mokslo įstaigų, rengiančių lazerinių technologijų specialistus, tad visi pažįsta vieni kitus ir gali daug greičiau ir paprasčiau apsikeisti informacija. Tad mūsų šalis šiuo požiūriu yra labai palanki verslui“, – sako profesorius. Jo manymu, mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinančios programos Lietuvoje yra lengvai vykdomos, nes jau turime puikius partnerystės pagrindus: „Lietuvoje tarp lazerių įmonių ir VU Lazerinių tyrimų centro tokio tipo bendradarbiavimas jau vyksta, o šios programos tik padės jį toliau skatinti.“

Talentus reikia ne tik susigrąžinti, bet ir pritraukti

Vienas iš būdų kelti vykdomų mokslinių tyrimų kokybę – pritraukti naujus talentus. Prof. V. Barzdos teigimu, į tai turėtume žiūrėti kosmopolitiškai. „Reikia orientuotis ne tik į lietuviškų talentų pritraukimą ar susigrąžinimą. Aš pats Toronte tapau profesoriumi, nes tyrinėjau visai naują sritį“, – sako mokslininkas. Profesorius pabrėžia, kad VU turima infrastruktūra ir mokslinių tyrimų galimybės nenusileidžia užsienio universitetams, o vykdoma protų susigrąžinimo programa suteikia galimybę pritraukti tarptautinio lygio mokslininkus. „Tai pagerins tiek VU, tiek viso Lietuvos mokslo kokybę“, – mano prof. V. Barzda.