• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Išmaniųjų telefonų ateitis: sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės sienos

Fizikos fakultetas | 2019-07-17 09:41 | Komentarų: 0
Mokslas
  • Nauji išmanieji telefonai galės fotografuoti "kiaurai" sienas

Tobulėjant telekomunikacijų technologijoms, verslo įmonės intensyviai ieško gerą inžinerinį išsilavinimą telekomunikacijų srityje turinčių specialistų. Šiuo metu jie yra itin paklausūs.

Europoje ir kituose žemynuose pradedami diegti ilgai laukti 5G tinklai, kurie žada vis gausėjantiems vartotojams užtikrinti dar spartesnį duomenų siuntimo srautą, spartesnį mobilųjį ryšį, didesnės raiškos televiziją. Smarkiai auga telekomunikacijų vaidmuo pramonėje. Dėl labai mažos 5G delsos atsiranda galimybė įvairius procesus valdyti realiu laiku: automatizuoti gamybą, sukurti daiktų interneto industriją, plėtoti bepiločių lėktuvų ir automobilių taikymus, e. mediciną, robotiką, intelektualaus eismo sistemas ir t. t.

Visa tai išties smagu, todėl Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute (TETI) vykdomi moksliniai tyrimai yra orientuoti į ateities technologijas. Visi sutinka, kad tiek dabartinis 4G, tiek būsimas 5G skirti užtikrinti didesnę duomenų srauto spartą. Jau kalbama apie 6G technologijas, kurios leistų ne tik siųsti informaciją Tbps sparta, bet ir belaidžiu tinklu perduoti vaizdo hologramą į reikiamą vietą. Šiais metais vykusioje konferencijoje „Brooklyn 5G Summit“ dalyviai svarstė apie terahercų technologijas ir minėjo ateityje telefonuose diegsimas kameras, kurios sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės kelių metrų sienos.

Minėtų technologijų sėkmė priklauso nuo galimybės sukurti efektyvią elektroniką, veikiančią terahercinių (THz) dažnių juostoje. THz dažnių juosta (0,3–10 THz) pasižymi plačia fizikinių reiškinių įvairove. Šioje dažnių srityje elektromagnetinė spinduliuotė sąveikauja su diskrečiais molekuliniais vibraciniais ir rotaciniais virpesiais, būdingais skysčiams ir kietiesiems kūnams. Ši ypatybė suteikia THz dažniams svarbią vietą medžiagų spektroskopijoje ar medicinoje, pavyzdžiui, stebint odos vėžio pažeistas ląsteles, nudegimus ir žaizdų gijimą. Tai atveria naujas perspektyvas medicinos mokslo srityje, o daugumos medžiagų skaidrumas leidžia panaudoti šią spinduliuotę paslėptų ginklų ar sprogmenų kontrolei, neardantiesiems patikros metodams farmacijoje ir aero pramonėje. Vis dėlto dėl fizikinių ir technologinių iššūkių THz dažnių juosta dar vis laikoma viena iš mažiausiai technologiškai išvystytų elektromagnetinės spinduliuotės sričių.

Šiuo metu TETI institute atliekami įvairūs tyrimai bendradarbiaujant su Vokietijos kosmoso tyrimų institutu (DLR) ir Europos kosmoso agentūra, kuriais siekiama nustatyti, kaip TETI kuriami THz elektronikos įrenginiai gali būti panaudojami šių agentūrų atliekamuose moksliniuose tyrimuose.

Tie, kurie norėtų prisidėti prie elektronikos srities mokslinių tyrimų, turi galimybę rinktis elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programą VU Fizikos fakultete. Čia aktyviai tyrimus atliekantys mokslininkai dalysis savo patirtimi, žiniomis ir padės tapti geriausiais savo srities specialistais.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Brooklyn 5G SummitFizikos fakultetasrobotikatelekomunikacijos

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • VU Šiaulių akademijoje – „Kompiuterininkų dienos 2025“

    2025-09-29 - Komentarų: 0
  • Kaip dera žmogus, technologijos ir ateitis: dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė atsakymų ieškoti kviečia MIT konferencijoje

    2025-09-22 - Komentarų: 0
  • Būsima VU Fizikos fakulteto magistrantė: „CERN tapo svarbia mano studijų kelio dalimi“

    2025-08-19 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt