Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus įvairių VU studijų programų studentams.

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johannas Fischeris, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 metus. Dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. Task-based approach, TBA).

Pakalbinome dr. J. Fischerį, kad papasakotų apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir poveikį studentams.

Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai per anglų kalbos pratybas „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijuodami, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Svarstome, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams, ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio metodo tikslas – kad studentai galėtų jaustis laisvai ir užtikrintai kalbėdami užsienio kalba apie savo studijas ar tyrimus. Atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ko dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos, kurie ilgą laiką naudojo tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai ėmė taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikydamas tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si, iš jų dingsta nuobodulys. Siekiame, kad studentai kūrybiškai žiūrėtų į kalbos mokymąsi. Jie yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu, kas svarbu jų studijose ar būsimame darbe, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Studentai skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas jiems patiems patinka ar yra artima.

Ar skiriasi tik mokymo/si principas, ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimosi kursus. Juose mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir rengiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Kuriame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų.

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų specifinei auditorijai užsienio kalba perteikti savo studijų ar tyrimų dalykus ir savas mintis. Be to, norime pakeisti kursus, kad studentai visą semestrą galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Per egzaminą daugiausia dėmesio skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kai studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz., vaizdu ir tekstu), turės parengti kalbėjimo ir rašymo pateiktis grupėse.