Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos šeima ir migracija: kasdienės patirtys ir grįžimo politikos labirintai“. Joje mokslininkai atsakingoms už migracijos politiką Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijoms, nevyriausybinių organizacijų ir migracijos patirties pagrindu susikūrusių bendruomenių atstovams pristatė grįžimo politikos vertinimo tyrimus, pasiūlė jos tobulinimo kryptis.

Konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad emigracijos mastai Lietuvoje išlieka aukšti, tačiau sprendžiant šią problemą nėra atsižvelgiama į žmogiškuosius ryšius, o į grįžimo politiką žvelgiama vien iš ekonominės logikos perspektyvos. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus skyriaus vadovė dr. Audra Sipavičienė pažymėjo, kad iš lėto auga grįžtamoji migracija, tačiau problema nemažėja – Lietuvoje drastiškai mažėja darbingų, šeimas kuriančių žmonių, nes jaunimas sudaro didžiausią išvykstančiųjų dalį.

Konferencijos organizatorės, VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorės Irenos Juozeliūnienės teigimu, netgi tuomet, kai konstatuojama, kad išvykstant / sugrįžtant siekiama didesnių atlyginimų ar kitų materialinių dalykų, tyrimai parodo, kad to siekiama savo šeimos, artimų žmonių labui. Ji pabrėžė, kad migracijos procesų analizė atsižvelgiant į žmogiškuosius ryšius gali būti naudinga koreguojant dabartinės grįžimo politikos priemones. Be to, tokia analizė galėtų atskleisti naujas bendrystės apraiškas, didėjančią šeiminių ryšių įvairovę ir reikšmingai pakoreguoti mūsų norus įsprausti visą šeiminio gyvenimo įvairovę į griežtus tradicinės šeimos rėmus.

VU Filosofijos fakulteto doktorantė Irma Budginaitė-Mačkinė teigė, kad vis dar nėra iki galo aišku, kokios grįžimo politikos reikia Lietuvai, ir šis neapibrėžtumas didina psichologinę įtampą tarp sugrįžtančiųjų ir likusių gyventi Lietuvoje. Pasak jos, svarbu kurti šeiminiams ryšiams draugišką grįžimo politiką, tačiau čia vis dar yra nemažai trukdžių.

Apie grįžtamąją migraciją konferencijoje diskutavo ir politikos formuotojai bei jos įgyvendintojai.

Konferenciją užbaigė dokumentinio publicistinio filmo „Abipus sienų“ premjera. Pagal VU Sociologijos katedros užsakymą, bendradarbiaujant su TMO Vilniaus skyriumi, filmą sukūrė „Videoprojektai“. Filme buvo pasakojamos trijų Lietuvos šeimų gyvenimo istorijos, šeimos nariams nutarus gyventi skirtingose šalyse. Vaizdinėje medžiagoje atskleisti gyvenimo abipus sienų sunkumai ir atsivėrimo pasauliui privalumai.

Tarptautinė konferencija organizuota vykdant mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (Nr. S-MIP-17-117).