Mokslo žurnale „Marine Geology“ Vilniaus, Gdansko, Poznanės ir Liublino universitetų mokslininkai išspausdino straipsnį „Istoriniuose šaltiniuose žinomų Gdansko įlankos, esančios Baltijos jūroje, pakrantės ekstremalių štorminių potvynių nuosėdinis metraštis“ (angl. Sedimentary record of historical extreme storm surges on the Gulf of Gdańsk coast, Baltic Sea), kuriame yra pateikiamas pastarųjų 1,2 tūkst. metų štorminių ir uraganinių įvykių arba superaudrų geologinis metraštis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos pliažinės nuogulos, kurios susiformavo Pucko įlankoje, esančioje šalia Gdansko. Pucko įlanką nuo Baltijos jūros skiria Helo nerija. Helo nerija įprastiniais atvejais apsaugo Pucko įlanką ir šalia jos esančius pliažus bei gyvenvietes nuo stipraus bangomūšos poveikio. Bet jei audros ir jūros bangavimas būna ypač stiprūs ir uragano metu smarkiai pakyla jūros lygis, bangos gali persiversti per pusiasalį ir nuniokoti pakrantes. Jeigu taip atsitinka, iš jūros ateinančios bangos sukelia paplūdimių zonos eroziją, atneša į sausumą jūrinių organizmų geldeles ir įvairių jūrinių titnagdumblių (diatomėjų) kiautelius. Dėl šios priežasties, bėgant laikui ir formuojantis paplūdimiams, tokie galingų štormų „pėdsakai“ užsifiksuoja smėlio sluoksniuose.

Helo nerija. P. Czubla nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, išnagrinėję trijų seklių gręžinių medžiagą, surado kelių galingų štormų paliktus ženklus nuosėdinėje storymėje. Šie geologiškai užfiksuoti paleoštormai taip pat yra žinomi ir iš istorinių archyvų. Pavyzdžiui, viena tokia audra, praūžusi 1625 m., vokiškoje Baltijos jūros pakrantės dalyje pražudė devynis tūkstančius žmonių. Autoriai pastebėjo, kad visos žinomos ir tiesiogiai stebėtos paskutinio šimtmečio audros nepaliko žymių pėdsakų nuosėdose. Šis faktas liudija, kad praeityje stebėtos audros buvo daug galingesnės nei gyvojoje atmintyje žinomi uraganiniai įvykiai. Todėl, kuriant ateities ekstremalių įvykių prognozes, būtina atsižvelgti į platesnį laiko intervalą, kuris yra pasiekiamas atliekant integruotus geologinius tyrimus. Kadangi Lietuvos geografinės ir klimatologinės aplinkos yra ganėtinai panašios į Gdansko regione esančias, šio tyrimo išvados yra aktualios ir mūsų šaliai, suprantant galimas ateities gamtines rizikas.

Atlikto tyrimo autoriai – doktorantas Damian Moskalewicz (Gdansko universitetas), prof. Witold Szczuciński (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas), dr. Przemysław Mroczek (Marijos Kiuri-Skladovskos universitetas Liubline) ir dr. Giedrė Vaikutienė (Vilniaus universitetas).