Medicinos fakultetas sveikina Vilniaus universiteto profesorių, habilituotą mokslų daktarą Vaidutį Kučinską – jo straipsnis farmakogenomikos mokslinio darbo tema yra tarp 10 procentų daugiausia cituojamų šiame žurnale. „PLOS One“ yra visame pasaulyje garsus, recenzuojamas atviros prieigos mokslinis žurnalas, kurį nuo 2006 m. leidžia „Public Library of Science“. Žurnalas apima visų mokslo ir medicinos sričių pirminius tyrimus.

Prof. V. Kučinskas yra vienas dažniausiai cituojamų tyrėjų ir Baltijos šalyse. Jo mokslinių darbų rezultatai paskelbti prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, tokiuose kaip „Nature“, „Science“, „Nature Genetics“, „PLOS One“, „American Journal of Human Genetics“, „European Journal of Human Genetics“, „Annals of Human Genetics“ ir kituose.

Prof. V. Kučinskas yra aktyvus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas. 2003 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete jis įsteigė Žmogaus genomo tyrimų centrą ir iki šiol yra fundamentinių ir klinikinių genomo įvairovės ir paveldimų ligų tyrimų centro vadovas. Profesorius yra 17 nacionalinių ir 18 tarptautinių mokslo programų koordinatorius ir vadovas. Per pastaruosius penkerius metus jis vadovavo dviem reikšmingiems mokslo projektams (LITGEN 2011–2015 m. ir UNIGENE 2012–2016m.). Prof. V. Kučinsko moksliniai ir akademiniai nuopelnai įvertinti daugybe prestižinių apdovanojimų ir padėkų.

Žurnalo „PLOS One“ autoriai – mokslininkai, norintys, kad jų tyrimai būtų prieinami visiems be apribojimų. Čia skelbiami straipsniai yra labai lengvai randami ir pasiekiami viso pasaulio tyrėjams. „PLOS One“ žurnale publikuotame profesoriaus V. Kučinsko moksliniame darbe nagrinėjamos famakogenomikos aktualijos. Šio mokslo tikslas – tirti genomo įtaką vaistų atsakui. Pasak mokslininko, „iki šiol labai trūko tokios informacijos apie farmakogenominių biožymenų paplitimą kai kuriose Europos populiacijose, ypač tose, kurių pragyvenimo lygis yra žemesnis“.

Šiame moksliniame darbe buvo taikytas metodas (angl. microattribution), skirtas identifikuoti farmakogenominių biožymenų alelinį spektrą 18 Europos populiacijų, daugiausia iš besivystančių Europos šalių, analizuojant 1931 farmakogenomikos biožymenį 231 gene. Rezultatai parodė reikšmingus tarppopuliacinius farmakogenominių biožymenų alelių dažnio skirtumus. Klinikiniu požiūriu ypač išsiskyrė septyni farmakogenominiai biožymenys septyniose Europos populiacijose, kurie daro įtaką vaisto veiksmingumui ir (arba) toksiškumui taikant 51 gydymo būdą vaistais.

Šio tyrimo rezultatai gali būti panaudoti ne tik rengiant medicinos prioritetų nustatymo rekomendacijas, bet svarbiausia – integruojant farmakogenomiką į mediciną ir plėtojant tolesnius prevencinius farmakogenomikos tyrimus. Tokio pobūdžio darbai gali padėti sumažinti bendros sveikatos priežiūros išlaidas, kaip tai jau yra įrodyta kitose išsivysčiusiose šalyse.